Kai autobusas privažiavo, Dainiui, negalinčiam paeiti, iki jo teko šliaužti. Mokyklinio autobuso vairuotojas neišlipo ir vaikui nepadėjo. Dainiui padėjo iš autobuso iššokę vyresni vaikai.
Nuo menkiausio krestelėjimo kaulas trynėsi į kaulą, tad vaikas nežmoniškai kentėjo. Autobusu vaikai važiavo iki Naujų Bakainių kaimo. Vairuotojas išleido vaikus stotelėje, nors žinojo, kad Dainiui iki namų reikia eiti dar 1 km.
Tomas – didžiausias iš visų vaikų – panešė Dainių iki Kęstučio Kaziulio namų. Šis, pamatęs vaiko būklę, savo mašina nuvežė jį į Kėdainių pirminio priežiūros centro priėmimo skyrių. Ten padarius nuotrauką, vaikas buvo pasiųstas į Kauną.
Dabar namie Dainius sėdi invalido vežimėlyje. Po mėnesio, jei gerai gys, jam gal nuims gipsą, o jei ne, tai operuos.
Už suteiktą pagalbą – tiek materialinę, tiek moralinę – norime padėkoti Kaziuliams. Taip pat norime viešai pasmerkti mokyklinio autobuso vairuotoją Vilių Amalą už tai, kad sverdamas apie 100 kg patingėjo išlipti iš autobuso, pakelti vaiką ir galbūt iškviesti greitąją pagalbą. O jis paleido Dainių eiti dar kilometrą, nors galėjo parvežti iki pat namų.
Ar nereiktų priimant į tokį darbą vairuotojo paklausti, ar jis myli vaikus? Nes toks jo elgesys parodė, kad nėra nė lašo užuojautos.