Lyg viso šito būtų maža, šiandien šalia minėtos turgavietės, ant Žalgirio gatvėje augančiu medžių, išvydau pririštus ar prikaltus didžiulius (2,5x2,5) stendus, skelbiančius, kad turgus atidarytas. Minėti stendai prieš tai puikavosi įkasti į sniegą. Kai reklamos agentūros ištisas savaites derina su miesto savivaldybės reklamos specialistais kablelius ir stovėjimo vietos centimetrus ir dažniausiai negali įgyvendinti savo idėjų.
Liūdna, kad per kelias savaites su laikinu statybos leidimu 3 metams atidarytas turgus savo veiklą pradėjo su dideliais nemalonumais: nepagarba sąžiningam verslui, nes iki šiol nėra aišku, ar turi savo veiklai visus leidimus, nepagarba aplinkai, vilniečiams ir sostinės svečiams.
Stovėdamas Žalgirio gatvėje, šalia šios turgavietės lyg laiko mašina prievarta esi nukeliamas į 1991 metus, ar į gūdų Baltarusijos miestelį. Gal tai priimtina Šiauliuose, tačiau tai negali būti toleruojama ir pakenčiama Lietuvos sostinės, Vilniaus miesto, centre, prieš paminklą kunigo Laurinavičiaus atminimui pagerbti.
Neturiu supratimo, kodėl tuo nesirūpina Vilniaus m. savivaldybė, Šnipiškių seniūnija, tačiau tikiuosi, kad galbūt įsikišus žiniasklaidai bei Šnipiškių gyventojams šios institucijos sugebės atlikti savo funkcijas ir miesto gyventojai bei svečiai bus bent šiek tiek įvertinti.