Iš pradžių, kaip ir dera, nuėjęs į VMI, susimokėjau visus mokesčius, ir prekiavau legaliai. Greit paaiškėjo, jogi prekiauti, bent jau pradedančiu, nėra lengva: sudėjus „Sodros“, turgavietės ir kitus mokesčius, per dieną susidarydavo apie 35 Lt suma, kurią reikia susimokėti iš anksto, nepriklausomai nuo to, užsidirbai sau ar ne. Tad apie pusę visų turguje išdirbtų dienų buvo pažymėtos minuso ženklu. Todėl ktiems mėnesiams pirkdamas verslo liudijimą, ėmiau mažinti prekybos dienų skaičių “popieriuje”, o iš dalies nelegalios prekybos metu gautas pajamas, pildydamas apskaitos žurnalą, paprasčiausiai priskirdavau toms dienoms, už kurias mokesčiai sumokėti. Pamažu suvokiau verslo cikliškumą ir dabar verslo liudijimą pirksiu tik piko mėnesiams - pavasarį ir rudenį, iš viso 5-6 mėnesiams per metus. Tačiau realiai, skelbdamasis interneto portaluose, prekiauju ištisus metus.
Kad liktų kuo mažiau vietos nereikalingiems samprotavimams, pateiksiu ir konkrečius skaičius. Piko mėnesiais aš perku verslo liudijimą savaitgaliams, už jį, įskaitant PSD ir „Sodros“ mokesčius, sumoku apie 150 Lt. Uždirbu piko mėnesiais iki 1000 Lt, tačiau ne vien tik iš savaitgalinės, “įteisintos”, prekybos. Jei elgčiausi “pagal tvarką” ir neprekiaučiau dienomis, už kurias esu nesusimokėjęs, arba prekiaučiau, tačiau susimokėčiau, mano verslas baigtųsi lagaminų susipakavimu ilgalaikei kelionei į Angliją.
Objektyvumo dėlei reikėtų paminėti, jog tokiam verslui pradėti - pirkti iš užsienio parduotuvių prekes - reikėjo bent keliolikos tūkstančių litų, kuriuos pasiskolinau iš giminaičių, ir kad pajamos, apie kurias kalbu, yra man pagrindinės ir vienintelės.
Ne piko mėnesiais, už kuriuos apskritai nemoku jokių mokesčių ir vaikštau į darbo biržą, uždirbu iš savo veiklos vidutiniškai po 200-300 Lt. Pavyzdžiui, sausio mėnesį, kai prekyba merdi, uždirbau tik 150 Lt. Taigi gavau pajamų, kurias apskaitos žurnale priskirsiu pavasario mėnesiams, kai nusipirksiu verslo liudijimą.
Kyla retorinis klausimas: ar aš taip pat esu to šešėlio, iš kurio Vyriausybė užsimojo ištraukti milijardą, dalis?
Žiūrint iš plikos teisinės pusės, taip, bent iš dalies. Tiek, kiek savo veiklą vykdau ir pajamas gaunu tomis dienomis, už kurias nesu susimokėjęs. Tačiau kur tokius “šešėlinius” verslininkus, ištraukus į dienos šviesą, dėti ir kokias alternatyvas jiems pasiūlyti?
Mano nuomone, alternatyva “laikytis įstatymo ir tvarkos” mano atveju atrodytų absurdiškai. Manau, kad kvailų, konkrečioje situacijoje su sveiku protu ir netgi išlikimo galimybe prasilenkiančių įstatymų, laikytis ne tik nebūtina, bet ir nereikia. Kaip ir kareiviui nereikia vykdyti kvailų girto puskarininkio nurodinėjimų. Ar vis dėlto yra manančių, kad sausio mėnesį man derėjo nusipirkti verslo liudijimą ir dirbti tik biudžeto, bet ne savo labui? Tik prašau, nereikia man “pudrinti” smegenų su amžina ir politikų taip mėgstama “atlyginimų gydytojams ir mokytojams” korta.
Tikrai nemanau, kad gydytojai ir pedagogai pageidautų gauti atlyginimą tokia kaina. Be to, praktika parodė, kad Seime svarstymai dėl atlyginimų (ne)pakėlimo pastariesiems paprastai seka po rentų, premijų ir kitokių privilegijų sau pasiskyrimo. Neįtikina manęs ir finansų ministrės kartojamas postulatas, jog laikytis įstatymų yra visų mūsų šventa pareiga. Kur kas šventesne pareiga dabar man tapo pareiga išgyventi, o ne mąstyti, kaip ir aš galėčiau pridėti savo trupinį prie daugiatūkstantinių savivaldybių įmonių vadovų atlginimų.
Aišku, man asmeniškai nėra aktuali dabar kunkuliuojanti kasos aparatų įvedimo tema, nes prekiauju ne dengtoje turgavietėje ir ne maisto produktais. Tačiau apie tai turiu savo nuomonę - taip, kasos aparatai “pažabos betvarkę” turguose, tačiau savo pyrago (ar tiksliau- juodos duonos) dalies neteks anaiptol ne turtingiausias visuomenės sluoksnis.