Dar prieš savaitę Kauno rajono gyventojai, susirūpinę savo šeimų saugumu, kreipėsi į rajono savivaldybę su prašymu susprogdinti Neries upėje susidariusias ledų sangrūdas, tačiau atsakymo nesulaukė.
Rajono gyventojai, matydami dabar stūksančius ledų luitus, kurių storis net iki šešių kartų didesnis nei pernai, ir prisimindami pernai negailestingai turtą naikinusį potvynį, miega neramiai. Gyventojai kiekvieną dieną nerimauja, ar į gyvenamą teritoriją plūstelėjus vandeniui su ledo luitais, griaunančiais namus, spės pasiimti vaikus, būtiniausius daiktus. Tačiau rajono savivaldybė šiam nerimui lieka abejinga.
Kaip teigia gyventojai, į jų užklausą buvo atsakyta, jog pagrindinė problema, kad gyventojams iš vis buvo išduoti statybos leidimai ir Neries krantuose stovi namai.
Savivaldybė, paprašyta kviesti kariškius susprogdinti ledo sangrūdas, kad atlaisvintų upės vagą, imtis šių veiksmų atsisako, argumentuodama, neva, nesaugu, kadangi teritorijoje išvedžiotos komunikacijos, čia stovi sodo nameliai. Tačiau problema slypi kur kas giliau, tai – atsakingų asmenų abejingumas ir nusikalstamas aplaidumas susidarius ekstremaliai situacijai“.
Sodų bendrijos „Radikiai“ pirmininkas ir valdybos nariai ne vieną kartą kreipėsi į Kauno rajono savivaldybę, prašydami atkreipti dėmesį į vis sudėtingesnę upės būklę. Per kelis pastaruosius dešimtmečius tekančio vandens suneštas gruntas suformavo keletą nedidelių salų, dėl kurių atsiranda ledų sangrūdos, todėl būtina gilinti upės vagą ir jas nukasti. Gyventojai stebisi, jog jiems net ir sutinkant prisidėti prie kasimo darbų, savivaldybė neplanuoja galimybių studijos užbaigti net iki 2015 metų.
„Matyt, geriau mokėti kompensacijas kiekvienais metais, nei šiuos pinigus panaudoti problemai spręsti – juk ne valdininkų turtą suniokos gamtos jėgos“, – valdžios abejingumu stebisi sodiečiai.
Tiesa, šiuo metu keliose vietose naktimis paupyje budi keletas pareigūnų, bet ar jie sugebėtų padėti šimtams šeimų. Vis tik tikėtina, kad budinčių pareigūnų funkcija – tiesiog įspėti apie artėjantį pavojų, o ne gelbėti gyvybes, juolab, kad galimybe išgelbėti visus gyventojus abejojo ir patys budėtojai.
Susidarius tokiai situacijai, bendrija pati imasi visų įmanomų priemonių, kad apsaugotų save, savo šeimas bei turtą. Jau yra parengtas pateikti rajono gyventojų pareiškimas generalinei prokuratūrai, kuriuo prašoma apginti viešąjį interesą ir ištirti, ar tinkamai Kauno rajono savivaldybės administracijos direktorius įvykdė savivaldybei valstybės perduotą civilinės saugos organizavimo funkciją bei ar nėra nusikalstamo aplaidumo požymių.
Gyventojai tikisi, kad jų sprendimas paskatins Kauno rajono savivaldybę, atsakingą už prevencinių priemonių taikymą, imtis veiksmų, ne tik užkirsiančių kelią finansinėms netektims, bet ir išsaugosiančių žmonių gyvybes.
Nepatikrintais duomenimis, pernai potvynio nuostoliams atlyginti rajono savivaldybė skyrė apie 1,8 mln. litų. Gyventojams, kurie nukentėjo nuo potvynio, buvo išdalinta beveik po 3 tūkst. litų – iš viso apie 340 tūkst. litų. Kur buvo panaudotos likusios lėšos, nėra aišku.
***
D.Saltonas yra sodų bendrijos „Krantas“ pirmininkas