Vis dėlto sulaukus 30-ties ar 50-ties apie visa tai kažkodėl pamirštama, todėl kasdienis prevencinis švietimas yra būtinybė ir ugniagesių pareiga. Visuomenės švietimas ir informavimas yra kasdienis ir labai sunkus, bet svarbus darbas.
Mokiniai apie pavojus dėl neatsargaus elgesio su ugnimi sužino daug ir nuolat, bet suaugusieji paliekami savišvietai. Tai reiškia, kad rizikos grupės pasmerkiamos gyvybės loterijai. Bet ar joje yra laimėtojų?
Turėdamas galvoje nelengvą pastarųjų metų finansinę padėtį apie tai gal ir patylėtum, jei netikėtai nerastum vieno priešgaisrinės apsaugos padalinio skelbimo apie viešą teniso stalų pirkimą.
Ugniagesiai nuolat verkia dėl mažų pajamų, atleidžiamų žmonių, skundžiasi, kad trūksta pinigų technikai ir švietimui, bet randa pinigų teniso stalams. Vadinasi, ir laiko stalo tenisą žaisti atsirastų?
Tikriausiai jokio ugnies fronto nėra, o 233 žmonės, žuvę liepsnose vien pernai, yra smulkmena, nes ugniagesiams sportiniai pasiekimai yra svarbiau nei žmonių švietimas ir išsaugota bent viena gyvybė.
Vidaus reikalų ministras užsakomuosiuose straipsniuose taip nuoširdžiai giriasi tarnybų reformomis, o šis pavyzdys sako kitką: pasieniečiai kontrabandininkus gaudo pajūryje žaisdami lauko tenisą (o kam daugiau aikštyną už milijonus įsirengė?), o ugniagesiai gaisrus gesins mėgaudamiesi stalo tenisu.
Kas toliau? Užuot įsigiję nusikaltimų prevencijos priemonių, policininkai ledo areną išsinuomos ir pavadins tai visuomenės švietimu?