Naktinis baras - nepavydėtinas kaimynas. Vilniaus Totorių gatvėje, kurioje gyvenu, - jų net keletas. Naktimis po langais šūkauja parūkyti išėję barų lankytojai, sklinda muzika, girdėti keiksmai ir grasinimai. Ant žemės - primėtyta nuorūkų, tarpuvartės - privemtos. Neretai kyla ir muštynių, šalia barų gali būti siūloma ir narkotinių medžiagų. Vakare ramiai užmigti - beveik neįmanoma, nakties miegas nuolat pertraukiamas barų lankytojų keliamo triukšmo. Neišsimegojus tenka eiti į darbą, suirzę vaikai vos atsikelia į mokyklą.
Neapsikentę šios netvarkos, mes, Totorių gatvės gyventojai, ėmėme burtis į bendruomenę. Ne, mes nenorime uždaryti barų ir šią jaukią senamiesčio gatvelę palikti tuštutėlę. Mes siekiame, kad alkoholiu prekiaujančių barų, įsikūrusių gyventojų kaiminystėje, darbo laikas baigtųsi vidurnaktį - 24 val. Būtent tokią išeitį savo parašais parėmė daugelis gatvės gyventojų. Manome, kad toks sprendimas suderintų tiek verslininkų, tiek gyventojų interesus. Tačiau mūsų karas už nakties ramybę po 24 val. tęsiasi jau beveik trejus metus.
Jau nebeskaičiuojame kiek kartų per šį laikotarpį kvietėme policiją ir miesto Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnus, kurie nustatė pažeidimų ir surašė protokolų, skyrė baudų. Surinkę rašytinius įrodymus kreipėmės į miesto tarybą, prašydami apriboti senamiestyje šalia gyvenamųjų namų veikiančių barų darbo laiką iki 24 val. Rezultatas?
Tris kartus šis klausimas buvo svarstomas miesto taryboje ir tris kartus verslininkams buvo leista „pasitaisyti“. Argumentas - tokie sprendimai žlugdytų smulkųjį verslą.
Mes pasisakome už gyvą senamiestį, kuriame būtų jauku pramogauti su visa šeima, į kurį renginiai. Tačiau turime nusistatyti tam tikras taisykles ir jų laikytis. Įrengiant pramogų zonas šalia gyvenamųjų namų būtina atsižvelgti ir į gyventojų interesus. Tad mes manome, kad senamiesčio kavinės savo darbą turėtų baigti iki 24 val. O kokia jūsų nuomonė?