Kelia nerimą tai, kad naujoji sistema dar labiau didina kultūrinį atotrūkį tarp sostinės ir kitų šalies regionų, nes didžiausią dalį meno ir humanitarinės krypties studijoms skirtų krepšelių atitenka sostinės aukštosioms mokykloms, o regionų universitetams lieka galimybė vykdyti tik apmokamas studijas, savo kainomis negalinčias konkuruoti su užsienio universitetais.
Tai skatina kūrybingiausią ir talentingiausią jaunimą rinktis studijas, o vėliau ir darbą svetur. To ir siekia palankesnes sąlygas studijuoti siūlančios ekonomiškai stipresnės valstybės. Manome, kad įvairiapusis išsilavinimas – tai laisvos, kūrybingos ir pilietiškai atsakingos asmenybės bei visuomenės plėtros pagrindas, lemiantis šalies ateitį, ir abejojame, ar laisva aukštojo mokslo rinka be papildomų pusiausvyrą laiduojančių mechanizmų gali sukurti tokį išsilavinimą teikiančią sistemą.