Pradėkime nuo išvakarėse pareikštų garsių „Tiketa“ pažadų, jog prekybai pasirengta: interneto erdvės pralaidumas padidintas ir problemų, pradedant bilietų prekybą, neturėtų iškilti.
Pripažinkite, jog pareiškimas drąsus.
Tačiau žinant čempionato rengėjų biudžeto eilutėse numatytas solidžias sumas, skirtas „Tiketai“ už bilietų platinimą (nenoriu meluoti, bet kiek pamenu, berods, milijonas litų ar šiek tiek daugiau), su tokiais iššūkiais turėtų būti susidorota. Aišku, dar galima prisiminti ir „Tiketos“ įmonės protekciją, kai bilietų platintojas pasirinktas be viešųjų pirkimų konkurso (galima paminėti, kad platinant krepšinio bilietus sėkmingai dirba ir „Bilietai.lt“).
Pažvelkime į kitą medalio pusę – finansinę. Norint įsigyti bilietus buvo vykdoma išankstinė prekyba, kurioje dalyvavo visi norintys įsigyti bilietus. Skirtumas nuo paprastos viešosios prekybos toks, kad per prievartą reikėjo tapti „Eurobasket 2011 Fan Club“ nariu, kitaip tariant, sumokėti 10 litų mokestį.
Pirmadienį „EuroBasket 2011” organizacinio komiteto vadovas Mindaugas Špokas teigė, jog Lietuvoje tai pirmasis renginys, kuomet du milijonai lankytojų internete vienu metu bandytų įeiti per vienerias duris. Aritmetika paprasta – vien 20 mln. Lt gaunama už tapimą „fanų“ klubo nariu.
Galbūt M.Špokas šiek tiek perdėjo su skaičiais, norėdamas parodyti mastą lankytojų, su kuriuo „Tiketa“ nesusitvarkė. Bet kad ir kaip būtų, tikriausiai milijonas kitas gautas. Kaip kitaip pavadinsi, jei ne afera. O afera todėl, kad daugumai žmonių, tarp jų ir man, nepavyko įsigyti nei vieno (!) bilieto į rungtynes Panevėžyje ar antrojo etapo Vilniuje. Pone M.Špokai, negali būti, kad Jūsų pavadintos loterijos laimėtojai praktiškai tie patys.
Grįžkime dar prie bilietų prekybos. Dar prieš prasidedant prekybai, sklandė gandai, kad bilietų viešojoje prekyboje praktiškai nebus – sirgaliams bus pabarstyti tik trupinėliai, nes daug bilietų išdalinta (ne už dyką, bet sirgalius tai mažai guodžia) rėmėjams, federacijai, sporto departamentams ir pan.
Kaip matau dabar, realybė panaši į sklandžiusius gandus. Dar reiktų nepamiršti ir „Tiketos“ platintojų. Ar kas nors stebėjo pačią bilietų prekybą, ar visi bilietai įdėti į prekybą, ar pati „Tiketa“ nepasiliko sau dalies bilietų taip jų ir neįdėdama į prekybą?
Pavyzdžiui, pačioje prekybos pradžioje prisijungus prie neveiksnios „Tiketa“ sistemos, rungtynėms Lietuva-Ispanija buvo leidžiama rinktis bilietus tik iš 5-6 tribūnų (kai iš viso tribūnų yra 41).
Dar vienas aspektas, kas mane tikrai žeidžia - propaganda apie bilietų kainas. Neva tai tokių pigių bilietų nebuvo jau daug metų. Galiu pasakyti iš savo praktikos: čempionate Lenkijoje visą Lietuvos rinktinės kelią iki finalo buvo galima įsigyti už 800 Lt. Čia tikriausiai bent dvigubai brangiau.
Kiek pamenu, finalas Lenkijoje kainavo apie 250 litų. Sakydamas finalas, turiu galvoje ir pusfinalius, ir dvejas finalines rungtynes. Tuo tarpu Lietuvoje tokios pinigų sumos neužtektų įsigyti net dvejoms finalinėms rungtynėms.
Ponas Mindaugai, ar Jums nekyla mintis, jog žmonės bilietus pirko tokiomis kainomis tik iš meilės ar aistros krepšiniui, taip aukodami savo atostogų pinigus?
Mano klausimas paprastas: kaip krepšinį mylinčiam žmogui įsigyti bilietus į Lietuvoje vykstantį čempionatą?
Neabejoju, kad tokių kaip aš, nusiminusių ir nusivylusių, šimtai, o gal net tūkstančiai.
Reziumė: kažkaip nekyla ranka parašyti, kad bilietų prekyba buvo skaidri.
Noriu pabrėžti, kad šiame laiške išdėstyta pozicija yra tik mano asmeninė nuomonė.
Nusiminęs Lietuvos rinktinės sirgalius, rungtynes žiūrėsiantis per TV.