Merui nusispjauti, kad Puntukas išniekintas (nuotraukos)

„Didžiulis! Labai didelis, antras pagal dydį Lietuvoje“, – po trijų mėnesių „Lietuvos rytą“ tikino Anykščių rajono meras Sigutis Obelevičius.

„Galėtų bent raštelį pakabinti, kad paaiškintų, jog lankytojų mintys nebūtinai sutampa su savivaldybės nuomone“, – dar vakar susirinkę prie ne tik Anykščių kraštą, bet ir Lietuvą, jos istoriją reprezentuojančio akmens šaipėsi lankytojai.

Kairiajame Anykščių šilelio draustinio Šventosios krante dunksantis priešistorinio laikotarpio liudininkas – Puntuko akmuo įprasmina prieš 77 metus S.Dariaus ir S.Girėno atliktą žygdarbį – legendinį ir tragišką skrydį su „Lituanica“ per Atlantą.

Vandenyną perskridusių Lietuvos sūnų 10 metų žūties proga 1943 m. ant akmens skulptorius Bronius Pundzius iškalė lakūnų bareljefus ir jų testamento žodžius.

Vokiečių okupacijos laikais dirbta naktimis, šviečiant fakelams. Rizikuojant laisve ir gyvybe paslapčia buvo įamžintas kiekvieno lietuvio pasididžiavimas – Lietuvą garsinantis drąsių tautiečių poelgis.

Būdami sąžiningi ir labai mylėdami tėvynę lakūnai bei skulptorius buvo pasiryžę net savo gyvenimus paaukoti, kad būtų šlovinama tėvų ir protėvių žemė, garsas apie ją skristų pasauliui ir ateities kartoms.

Jei priklauso visiems, nerūpi niekam?

Vis dėlto meilė tėvynei šiandien išreiškiama kitaip. Žodžiais ji dar deklaruojama tada, kai tai naudinga arba kai taip reikia, tačiau darbai kalba kitaip. Norintiems tuo įsitikinti pakanka nukakti iki lankomiausio Lietuvos akmens.

Jau tris mėnesius prie Puntuko susirinkę tėvynainiai ir Lietuvos svečiai piktinasi gamtos bei istorijos paminklą išniekinusiais vandalais ir šalies garbę žeminančių teplionių iki šiol nepašalinusia savivaldybe. Ji bent teoriškai turi ginti ne tik savo teritorijos, bet ir visos mūsų valstybės garbę.

Vis dėlto panašu, kad Anykščių rajono savivaldybei Lietuvos istorijos, jos garbės ir vardo šlovinimo simbolis tokios vertės neturi. Trims milijonams piliečių priklausančią istoriją išniekinę vandalai nenubausti iki šiol. O juk turi galioti humaniškumo ir teisingumo principas, juolab kad tautos istoriją, jos paminklą išniekino, ko gero, ne koks prisigėręs svetimšalis, o grynų gryniausias lietuvis, be vargo dėliojantis lietuviškus rašmenis.

Negi sukrus valdžiažmogiai, kai išniekinta visų, o ne vien jų asmeninė nuosavybė, kurią tikriausiai ir per didžiausius speigus naktį nupraustų, nuglostytų, kad tik žmonės nepamatytų išniekintos jų garbės?

„Žinau, kad akmuo ištepliotas dar prieš Kalėdas. Negerai, kad komunalininkai „peckelionių“ nepašalina. Vasarą pagal projektą už Europos Sąjungos lėšas tvarkysime Puntuko aplinką. Tikriausiai ir užrašas bus nuplautas, ir akmens įtrūkimai nuo kerpių išvalyti bei užtaisyti“, – tikino gamtininkas, biologijos mokytojas, Anykščių rajono meras Sigutis Obelevičius.

Jis nenustebo, teigė žinąs, kad paminklas išniekintas ne tik jį ištepliojus – nors negalima, ant jo nuolat karstosi lankytojai. Mėgėjai pasikarstyti uolomis net lipimo ant paminklo maršrutus pagal skirtingo sunkumo bei sudėtingumo kategorijas internete vieni kitiems skelbia.

„Žmonės dažnai užsiropščia, fotografuojasi. Ir ką? Policininko prie akmens nepastatysi. Nesąmonė, netikiu, kad policininkai nustatytų ir rastų Puntuką aprašinėjusį vandalą“, – samprotavo meras.

Pakalbinę kelis įtakingus ir kompetentingus rajono policijos pareigūnus, netrukome įsitikinti, kad tai, kas, anot mero, yra „nesąmonė“, kartais būna ir sąmonė.

„Kas išniekino Puntuko akmenį, dar negalime įvardinti. Tyrimas vyksta, kryptingai dirbame, aiškinamės. Kai panašiu metu gruodžio viduryje buvo apipaišyti, išteplioti keturi siauruko vagonai, policininko taip pat šalia nebuvo. Tačiau „dailininkus“ išaiškinome, surinkome įrodymų“, – tvirtino Utenos apskrities VPK Anykščių rajono PK viršininkas Rimantas Čepulis.

„Po kruopštaus ir intensyvaus darbo dėl išpieštų siaurojo geležinkelio vagonų įtarimai vasario 1 d. pareikšti keturiems Vilniaus miesto gyventojams. Vilniuje atlikus kratas, rasta ir paimta ikiteisminiam tyrimui reikšmingų įkalčių, atliktos ekspertizės“, – viršininką papildė Anykščių rajono PK Organizacinio poskyrio viršininkas Algis Verbickas.

„Žinom žinom. Turistai dažnai lanko Puntuko akmenį. Jis ištepliotas dar prieš Naujuosius metus. Pernai policijai pareiškimą parašėme“, – nė kiek nenustebęs žvaliai dėstė Anykščių regioninio parko direktorius Kęstutis Šerepka. Anot jo, žiemą šalta vandalų tepliones plauti. Ateis vasara, o jau tada ant Puntuko akmens ir dažų nebeliks, o iškaltas lakūnų testamento tekstas bus išryškintas, samanos apvalytos, akmens plyšiai užtaisyti.

Tarsi didžiausią paslaptį sužinojome, kad Anykščių regioninio parko direkcija vykdo projektą „Viešosios vandens turizmo infrastruktūros sukūrimas saugomose teritorijose“. Pagal šį projektą ir numatyta aptvarkyti Puntuko akmenį bei jo aplinką. Bėda tik, kad apie tai Anykščiuose kalbama būsimuoju laiku, o apie paminklo išniekinimą, sutryptą istoriją, šalies garbę ir jos gyventojų pasididžiavimą – būtuoju ir esamuoju.

Gal anykštėnai valdininkai teisūs – kitaip ir būti negali, iš jų norime neįmanomo, viskam savo laikas? Tik kodėl tada tos pačios žiemos šaltis nesutrukdė Raseinių rajono Betygalos seniūnijos darbininkams pašalinti lietuvius žeidžiantį, sovietų okupaciją primenantį ir sovietų valdžią šlovinantį užrašą Betygalos miestelio Pilkalnio kapinėse? Ten ir dažų, ir spalvų daugiau buvo, bet jų jau niekas nebemato.

Už turto sugadinimą numatyta baudžiamoji atsakomybė. Baudžiama viešaisiais darbais, bauda, laisvės apribojimu arba laisvės atėmimu iki 2 metų. Puntuko išniekinimo atveju gali būti taikomas ir kitas Baudžiamojo kodekso (BK) straipsnis, numatantis atsakomybę už saugotinose teritorijose esančių saugomų objektų suniokojimą. Tuomet grėstų laisvės atėmimas iki 5 metų.

Valdžiažmogiai ramūs – už tai, kad jie iki šiol nepašalino vandalų teplionių, ir už tai, kad neužkirto kelio šalies bei tautos garbės žeminimui, jiems atsakomybė BK nenumatyta.

„Didžiausia nelaimė – ne tai, kad blogi žmonės savivaliauja, niekina ir net engia vieni kitus, o kad geri žmonės šitai matydami tyli“, – skelbia Martino Lutherio Kingo išmintis.

„Kiekviena diena mūsų gyvenime yra pilietiškumo pamoka. Savo darbais ir elgesiu kasdien turime atsakyti į klausimą, kaip myliu savo šalį, ką galiu dėl jos padaryti. Lietuva bus graži tiek, kiek mes patys būsime gražūs. Pilietiški žmonės – Lietuvos stiprybė. Saugokime ir puoselėkime valstybę kaip savo namus, būkime verti mūsų ir mums iškovotos laisvės!“ – vesdama pilietinę pamoką Trakų Vytauto Didžiojo gimnazijos dešimtokams ir sveikindama šalies gyventojus su Kovo 11-ąja kalbėjo Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Tik ar šalies vadovės išmintis prisibels į Anykščių krašto, regioninio parko vadovų sąžinę ir širdis, ar ji bus išgirsta? Ar jie ramiai iki rudens stebės vandalų tepliones? Ar jie, priešingai nei Atlantą perskridę lakūnai ir paminklą jiems slapčia iškalęs skulptorius, Lietuvą garsins menkindami jos garbę?

O gal šlovingame Anykščių krašte atsiras tokių, kurie nelauks rudens ir be skambių žodžių išlaikys pilietiškumo egzaminą – susiorganizavę nuplaus vandalų tepliones nuo Puntuko? Plaudami akmenį, jie kartu nupraustų ne tik Lietuvos, Anykščių krašto garbę, bet gal nors kiek atmirkytų ir apkiautusių valdininkų sąžinę.