Deja. Pakanka šeimoje gimti neįgaliai atžalai ir moteris dažniausiai lieka
viena (žinoma, yra ir kitokių pavyzdžių - šlovė jiems, bet realybė -
ne teigiamų faktų pusėje). Kaip turi jaustis tokios šeimos motina
ir, jei jų yra, sveikieji vaikai, kai įstatymu mes įtvirtiname
„teisingos - susituokusios“ šeimos instituciją? Arba šeima, kurioje
vyras ne tik nedirba, prageria šeimos lėšas, bet dar ir lupa žmoną ir
vaikus. Ar moteris iki gyvenimo galo turi vaikščioti išdaužytais
dantimis ir su mėlynėmis, kad išsaugotų šlovingą „sutuoktinės“ statusą?
Gal esate girdėję apie neatsakingą kurio nors sutuoktinio pomėgį
skolintis? Be dažno svetimų moterų lankymo, piktybinio nedarbo toks
„sutuoktinis“ dar ir įjunksta skolintis iš greitųjų kreditų įstaigų.
Skola, su žaibiškai besipučiančiomis palūkanomis, tuomet - šeimos
atsakomybė. Dažnai moteriai skyrybos - vienintelė išeitis išmaitinti
vaikus ir nusimesti skolų kuprą, kartu su visu užgyventu turtu, žinoma.
O visos tos šeimos, kurios tiesiog išsiskyrė? Dėl nepateisintų
lūkesčių, nelaiku atėjusios meilės, kitų priežasčių. Jų vaikai ir taip
jaučiasi nuskriausti, ar dar ir įstatymiškai pabrėšime, kad jie per
gyvenimą darda II klase?
O kur našlaičiai, auginantys vieni kitus? Kur pasiaukojantys močiutės ir
Seneliai, globojantys apleistus savo anūkus? Ar jie - ne šeima? Ar ne
šeima - močiutė, dukra ir anūkai, mylintys, globojantys vieni kitus,
bendrai planuojantys išlaidas ir pajamas, ir gyvenantys vis dar
tarybiniais metais, močiutės įgytame bute, nes taip pigiau?
Į konservatorių propaguojamos šeimos rėmus daug lengviau patenka nuolatiniai „pašalpiniai“ sutuoktiniai, nuosekliai pragėrinėjantys vaikų pašalpas ir niekada neskalbiantys jų drabužėlių, nes vis naujų rūbų sau ir vaikams parsineša iš labdaros.
Kuo dėtos tos moterys ar vyrai, gimdę ir auginantys vaikus vieni, nes meilės ir abipusių jausmų taip ir nepavyko patirti? Juolab jų
vaikai, kurie maža to, kad niekada neregėjo visos šeimos, susėdusios už
stalo, bet nuo šiol aiškiai žinos, kad esama teisingesnių – pavyzdinių šeimų.
Šeima, be abejo, didelė vertybė. Ypač auginanti vaikų. Šios valdžios požiūris į ją
akivaizdžiai buvo pademonstruotas sumažinus išmokas vaikus auginančioms
mamoms. Mamytėms, kurios dirbo ir mokėjo mokesčius, o tai jau rodo,
kad buvo doros pilietės, ne veltėdės.
Tik va galvoju, kaip turėtų tą „sutuoktinių“ šlovinimą vertinti motions,
per gyvenimą traukiančios vieną ar kelis vaikus. Negaudamos ne tik joms
priklausančių alimentų ar kitos materialinės pagalbos. Kas jos?
„Patvorių gėlelės“, sužėlusios išpuoselėtame ir išravėtame darželyje?
Kam reikia formuluočių, žeidžiančių ir diskriminuojančių ne tik
suaugusius, bet ir vaikus?
Gal tokiu būdu siekiama skatinti krikščioniškas vertybes? Tačiau mieli konservatiai – krikščionys demokratai, ar pati Šventoji šeima atitinka jūsų keliamus reikalavimus? Juk šv.Marija, pagal
naująją jūsų formuluotę - vieniša mama, o Šv.Juozapas... išeitų sugyventinis (net liežuvis neapsiverčia tai sakyti). O juk nepaisant fakto, kad jie niekada nebuvo susituokę - tai garsiausia pasaulio šeima, ja sekti patraukusi trečdalį pasaulio.