Prekybos centruose taip pat nesimato iš turgaus atėjusių pirkėjų antplūdžio. Nėra ne tik maisto produktų pasiūlos, bet ir paklausos. Situacija susidarė išties nenormali.
Šios nenormalios situacijos kaltininkais įvardinčiau Vyriausybę ir jai pritariančią Prezidentūrą. Tenka pastebėti, kad valdžia skelbia krizės pabaigą, tačiau žiaurių valdymo metodų nekeičia ir toliau bando išspausti pajamų į valstybės iždą iš paprastų verslininkų ir gyventojų.
Reikia pažymėti, kad ekonominės krizės išlaidos buvo apmokėtos paprastų darbo žmonių, verslininkų, pensininkų sąskaita. Iš ekonominės krizės Lietuva dar iki šiol neišlipo.
Verslas ir gyventojai negeneruoja didesnėmis pajamomis, iš kurių būtų galima gauti daugiau mokesčių į valstybės iždą. Netgi atvirkščiai – kylant kainoms perkamoji galia ir vartojimas mažėja, todėl turgaus prekybininkams dabar ne patys geriausi laikai.
Juos spausti iki begalybės, valstybiškai mąstant, neprasminga ir negalima. Juk jie kiauro valstybės iždo neišgelbės. Su smulkiaisiais turgaus verslininkais valdžia privalo kalbėtis ir kažkaip susitarti.
Buvau aplankęs jų badautojus prie Seimo ir mačiau, kad su jais galima kalbėtis. Jie netgi sutinka mokėti šiek tiek didesnius mokesčius. Pripažįstu, kad tai valstybės biudžeto neišgelbės, tačiau toks susitarimas padidintų valstybės pajamas, išsaugotų darbo vietas, konkurenciją, pasitikėjimą valstybe.
Manau, kasos aparatus be kompleksinių ekonominių ir teisinių priemonių pasitelkti kovai su kontrabanda ir šešėliu yra nevalstybiška, ne laiku ir netgi neskaidru. Dabartinę valdžios politiką smulkiųjų prekybininkų atžvilgiu pavadinčiau ne tik bukai griežtą, bet ir nepaprastai žiaurią.