Realiai jie – aukštai sėdinčių dėdžių žaidimų įkaitai.
Šįkart savivaldybės dėdės sumanė žaidimą, kad nuo 1973 metų dailės profilį turinčią Vilniaus Tuskulėnų vidurinę mokyklą reikia paversti aštuonmete.
Pačioje mokslo metų pabaigoje (!) pareiškiant, kad nebebus formuojamos devintosios klasės, taigi kad daugiau kaip 100 aštuntokų visai netikėtai jiems ir jų tėvams iš pilnai sukomplektuotos mokyklos, kuri tos pačios savivaldybės - steigėjos dekretu patvirtinta kaip teikianti pagilintą dailės ugdymą 1-12 klasėms, išmetami kaip benamiai šunyčiai. Nors iki tol vaikai kas savaitę metų metus mokėsi tapybos, skulptūros, dizaino, grafikos, dailės istorijos, visi jų įpusėti dailės mokslai nukertami vienu savivaldybės klerkų kirčiu. Nepavyks sumanymas šiemet? Stengsis nukirsti kitąmet.
Žinoma, savivaldybės dėdės dievagosis, kad vaikų į gatvę niekas nemes, jiems atviros kitų gimnazijų durys. Tačiau tai bus į gražų dovanų popierėlį įsukta demagogija: iš pilnos, 1100 mokinių turinčios gerai veikiančios profilinės vidurinės mokyklos reformatorių išvytas vaikas priverčiamas rinktis ne tą profilį, kurį jau buvo pasirinkęs nuo pirmos klasės, o jam svetimas atliekas...
Ir va kai jūsų paauglys, atsipeikėjęs po šoko dėl tokių savivaldybės dėdžių sprendimų ims klausinėti: „Kodėl?“, galite surengti jam neįkainojamą pilietinio ugdymo pamokėlę, kuri, tikėtina, nulems jo ateitį ar net sprendimą baigus mokyklą papildyti emigrantų gretas.
Kai jūsų paauglys paklaus, ar savivaldybės dėdžių sprendimas teisėtas, nes juk ir jis, ir jūs, tėvai, pasirinkdami šią mokyklą, tikėjotės nepertraukiamo pagilinto dailės ugdymo nuo 1 iki 12 klasės, taigi, kai vaikas paklaus, ar negalima paduoti savivaldybės į teismą už teisėtų lūkesčių sužlugdymą, pasakykite, kad įstatymai tokią galimybę tikrai numato, maža to, parodykite Seimo priimtą pataisą, kad gali egzistuoti ir „ilgosios gimnazijos“, jei tai yra kokio nors pagilinto profilio mokyklos.
Kai jūsų atžala džiaugsmingai sušuks: „Tai wtf, kokios problemos, juk Lietuva – teisinė valstybė, vadinasi mūsų „šūlė“ išlieka, yahoooooo!!!“, atvėsinkite jo džiaugsmą, pasakę, kad čia ne teisinė valstybė, o Lietuva.
Kai paauglys paklaus, kuo tai skiriasi, paaiškinkite, kad Lietuvoje yra įstatymai, surašyti popieriuje, ir yra realybė, kuri tuos popierius su įstatymais nukiša taip toli, kad ima galioti savivalės, o ne teisės normos: vienam dėdei paliepus, kitam panorėjus, o trečiam – visai nesigilinus ir pakištą dokumentą pasirašius...
O dailė? Kam ta dailė? Jei moki padaryti Vamzdį, dabartinėje Lietuvoje - jau ir dailininkas, o Vamzdžiui sukurti tikrai nereikia dvylikos metų dailės mokslų. Paaaiškinkite savo vaikui, kad prie savo dailės kūrinių mėnesių mėnesius besikankinantys dailininkai Š.Sauka, A.Kmieliauskas, grafikas P.Repšys, skulptorius S. Kuzma ir panašūs klasikai niekad neuždirba tiek, kiek modernieji Vamzdžio „kūrėjai“. Todėl – valio Vamzdžiui, sudie, dailės mokslai.
Sudie, tarptautinius laurus skinantys Tuskulėnų mokyklos teatre, chore. Kam jūs, kam sustiprintas vaikų meninis ugdymas, jei Lietuvą valdo Vamzdis ir jos šventenybė Reforma?
O jei paaugliui dar vis bus neaišku, kodėl naikinama gerai veikianti jo mokykla, patikinkite jį, kad dėdės iš Švietimo skyriaus tai daro norėdami jam tik gero, nes taip grūdina jo charakterį.
Paaiškinkite savo nesusipratėliui, kad šitaip Vilniaus Švietimo valdžia rūpinasi, jog vaikai užaugtų stiprūs, nepalenkiamai negailestingi kaip dabartiniai mokyklų reformatoriai, kad tokiais mokyklų naikinimo metodais grūdinti vaikai be jokios sąžinės graužaties užaugę vien savo malonumui, kuris vadinasi „reforma dėl reformos“, jau patys gainiotų kitus žmones: vaikus iš mokyklų, suaugusius – iš darbų. Jūsų paaauglys, n metų mokykloje ragavęs meno kalbos, ims purkštauti nenorįs toks žiaurus būti? Inkš norįs teisybės ir sąžiningumo? Susirūpinkite jo istorijos žiniomis: negi jis iki šiol negirdėjo, kad Spartoje silpnus vaikus tiesiog nuo skardžio į jūrą išmesdavo, o čia juk ne į jūrą išmeta, o tik į kitą mokyklą. O silpnučių jautrios sielos žmonių su tokiomis charakterio atgyvenomis kaip teisingumo ir sąžinės jausmai Lietuvai nereikia.
Sakoma, istorija sukasi ratu, ir išties. Kadaise į Tuskulėnų parke stovėjusių slaptų garažų duobes buvo metamos sovietinio režimo nužudytos aukos. Dabar Vilniaus savivaldybės Švietimo skyrius nusprendė, kad vieno Tuskulėnų dvaro skausmo per maža. Reikia antrojo, šįkart – pervažiuojant buldozeriu per Lietuvos įstatymų viršenybe tikėjusių 1100 Tuskulėnų vidurinės mokyklos vaikų lūkesčius, kaip sovietmečiu aukojant žmones idėjos (reformos) vardan ir sumetant juos ant reformos „vardan reformos“ laužo.
2010-ųjų metiniame pranešime prezidentė Dalia Grybauskaitė teigė: „Prirašę dešimtis tomų strategijų ir programų, kuriose puikuojasi šimtai kilnių prioritetų, pametėme svarbiausiąjį. /.../ Pamiršome žmogų“. Nenustebkime, jei mūsų paaugliai po tokių Švietimo skyriaus dėdžių žaidimų kitą kartą išgirdę Prezidentę taip sakant, paklaus: „O ką reiškia „žmogus“?
Žmonės, kurių per savo gyvavimą Tuskulėnų vidurinė išleido daug: vieni, gyvenantys ramų šeimos gyvenimą ir dabar į šią mokyklą vežiojantys savo vaikus net iš kitų miesto mikrorajonų, kiti – pasiekę karjeros aukštumų: „BBH Baltic“ prezidentas T.Kučinskas, mikrochirurgas V.Tutkus, VU docentė J.Tutkuvienė, Grožio ir terapijos klinikos chirurgas D. Radzevičius, psichoterapeutas R. Milašiūnas, aktoriai D.Kazlauskas, S. Uždavinys, V.Rašimas, E. Mikaliūnas, dailininkai R.Krupauskas, E.Vertelkaitė, E.Gineitytė, P. Jurkšaitytė, E.Rakauskaitė, dizainerė D. Urbonavičiūtė, režisieriai A. Stonys, R.Kudzmanaitė, B. Latėnas, žurnalistai R.Musnickas, Ž. Pekarskas... Jie turėjo galimybę ramiai mokytis Tuskulėnų mokykloje visus 12 metų, nebijodami būti prievarta išgrūsti į kitas mokyklas. Dabartiniai mokiniai šią galimybę prarado.
O Nagli Šulija, dar vienas garsus Tuskulėnų vidurinės absolvente, atsiųsk dėdėms iš Vilniaus Švietimo skyriaus gaivaus oro jų galvoms ir sąžinėms pravėdinti.