Energetinė ir ekonominė situacija Baltijos regione
Po Nepriklausomybės atgavimo 1990 m. Baltijos regione, į kurį įeina ir Lietuva, smarkiai sumažėjo elektros poreikis, nes buvo uždarytos neefektyvios ir nekonkurencingos sovietinės pramonės įmonės. Tačiau vėliau plėtojantis ekonomikai elektros poreikis pradėjo augti.
Net 2010-aisiais, kai Lietuva išgyveno sunkmetį, elektros suvartojimas didėjo, o energetikai skaičiuoja, kad 2050 m. Lietuvai elektros reikės triskart daugiau nei dabar. Nors ES skatina taupyti elektros energiją, rinktis taupesnius prietaisus, tačiau vis labiau tobulėjančios aukštosios technologijos ir auganti elektromobilių rinka verčia manyti, kad elektra ateityje bus pagrindinis energijos šaltinis.
Lietuvai norint kurti gerovę savo šalyje, darbo vietas ir skatinti ekonomiką būtinos investicijos, o verslininkai labai domisi energetikos rinka. Jeigu Lietuvoje trūks elektros, ji bus brangi arba bus neaiškios tiekimo perspektyvos, bus labai sudėtinga pritraukti investuotojų, ypač aukštųjų technologijų, kuriose atlyginimai darbuotojams didžiausi.
Atominė elektrinė ir Rusijos pokeris
Įvertinus elektros poreikius Lietuvoje, buvo nutarta statyti atominę elektrinę, kurios tiekiama energija yra pigi, ekologiška ir svarbiausia yra nepriklausoma nuo užsienio valstybių. Vien faktas, kad Lietuva per metus už elektrai ir šildymui gaminti reikalingas rusiškas dujas sumoka 3 mlrd. litų, aiškiai rodo, kokį nuostolį patiria mūsų ekonomika.
Tokie planai atsisakyti priklausomybės nuo dujų supykdė Rusiją. Toje šalyje, deja, energetika yra lemiama ne ekonominių skaičiavimų, bet politinių dėlionių. Maža to, kad rusų specialiosios tarnybos visaip kenkia Lietuvos projektui, gąsdina galimus investuotojus, tai dar ėmėsi statyti atomines elektrines aplink Lietuvą. Lietuvių pykčiui, jų aušinimui parinko mūsų didžiąsias upes Nemuną ir Nerį, o vienos atominės elektrinės aikštelė būtinai parinkta prie Vilniaus.
Lietuvos atominė elektrinė yra pagrįsta ekonomiškai ir jos pastatymas spręstų mūsų ekonomines problemas, o dalis elektros būtų eksportuojama jau sutartais keliais į šiaurę ir pietus. Tuo tarpu rusiškų elektrinių tikslas vienas – sužlugdyti Visagino atominę elektrinę ir išlaikyti Baltijos regioną Rusijos energetikos įtakoje.
Alternatyvi energetika ir „žalieji“
Ilgą laiką Lietuvos koziris derybose su investuotojais ir partneriais buvo tai, kad visuomenė palankiai žiūri į atominę energetiką. Tai neturėjo patikti strategams Kremliuje. Ir štai jau kokį pusmetį kaip pilypai iš kanapių pradėjo lįsti seniai užmiršti energetikos „ekspertai“ ir visur vykdyti „aiškinamąjį darbą“ kaip nereikia Lietuvai atominės elektrinės.
Prieš mėnesį Lietuvoje susikūrė ir Žaliųjų partija, kuri jau rengia mitingus ir užsakinėja „antiatominius“ straipsnius žiniasklaidoje. Neseniai mane šokiravo didžiulis užsakytas straipsnis viename didžiausių Lietuvos dienraščių. Tokio straipsnio kaina yra mažiausiai keliasdešimt tūkstančių litų. Tėvynės sąjunga net prieš rinkimus neišgali įpirkti tokių plotų laikraščiuose, tai iš kokio gausybės rago pinigus semia „žalieji“?
Grįžtant prie argumentų, atominių elektrinių priešininkai siūlo užsiimti tik atsinaujinančia energetika. Vyriausybė remia atsinaujinančius energetikos šaltinius, tačiau jie nesprendžia pagrindinių elektros sistemos problemų iš esmės.
Pirmiausia atsinaujinanti energija yra gerokai brangesnė ir tektų gerokai didinti kainas, antra, Lietuvoje neįmanoma generuoti tiek energijos, kiek galėtų atominė elektrinė, ir, trečia, atsinaujinančiai energetikai būtini galios rezervai.
Vėjo ir saulės elektros tiekimai nėra tolygūs, kai saulė šviečia, elektros galima tiekti daugiau, kai nešviečia - mažiau. Tačiau neįsivaizduojama, kad gyventojai žiūrėtų televiziją tik tada, kai šviečia saulė ar pučia vėjas. Todėl šalia atsinaujinančių išteklių elektrinių būtinos kitos elektrinės. Kokios? Vėl rusiškų dujų?
Apžvelgus ekonominę ir energetinę situaciją, Lietuvoje geriausia išeitis, sprendžianti visas elektros sektoriaus problemas, lieka lietuviška atominė elektrinė. Jos pastatymas sudarytų prielaidas nebestatyti rusiškų elektrinių, be to, užtikrintų Lietuvos nepriklausomybę, sukurtų naujų darbo vietų ir padėtų kurti gerovės valstybę.