Pensijoms atstatyti nuo 2011 metų reikėjo 680 mln. litų, ir mes, opozicijos atstovai, baksnojome pirštu net į kelias įšaldytų pinigų saugyklas. Viena jų buvo Valstybinės ligonių kasos sąskaitos (toliau – VLK), kuriose, kaip dabar paaiškėjo, oho-ho, kokie likučiai, susidarę dėl perteklinio PSDF biudžeto, gulėjo. Tačiau, kai Audito komitete bandėme iškvosti VLK atstovus, kiek tų „likučių“ susikaupę, buvo, tikrąja to žodžio prasme, mykiama. Mykti buvo dėl ko - tiesiog tie „likučiai“, kitaip - perteklius, 700 mln. litų pavidalu riebiai mirko ir pampo terminuotais indėliais.
Valstybės auditoriai pirmą kartą atliko Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau - PSDF) finansinį auditą, nes Audito komitete kilo neaiškumų dėl prieš tai privačių audito įmonių atliktų auditų. Norėjosi sužinoti tikrą finansinę fondo padėtį, atskleisti galimus trūkumus. Labai keista, kad Valstybės kontrolė iki šiol niekada neauditavo PSDF, matyt, tai buvo naudinga kažkokioms suinteresuotoms grupėms. Eilinė karalystė karalystėje klestėjo, kol pas juos neatėjo Valstybės kontrolė ir nenustatė, kad ataskaitose, kurias teikia VLK, nurodyti neteisingi duomenys apie fondo pajamas ir išlaidas. Taškas.
Pro VLK rankas per metus praeina daugiau kaip 4,2 mlrd. litų sveikatos sistemos pinigų. Kadangi už sveikatinimo paslaugas įstaigoms kasos moka tik kito mėnesio viduryje, tai galite įsivaizduoti, kokios sumos susikaupia vien už tą pinigų užlaikymą bankuose 45 dienas.
Čia turėtų kriuktelti kas nors iš Finansų ministerijos, kad tų VLK įšaldytų pinigų būtų užtekę tik vieneriems metams! O ką daryti kitais? O kitais, kaip žinia, visada jau vargsta kita valdančioji dauguma ir kuopia tai, kas palikta. Kartojasi istorija, kaip su, pavyzdžiui, daugiabučių renovavimui (modernizavimui) Europos Sąjungos skirtais 560 mln. litų, kurie guli dykai Liuksemburgo banke, o ne kaip užskaityta valstybės skola ižde, kai Valstybė brangiai skolinasi mistinėse finansų rinkose.
Matyt, 2008 m. spalio mėn. tuometis finansų ministras R.Šadžius taip sugalvojo, o po jo atėjęs prie iždo Algirdas Šemeta nepersigalvojo. Net jei būtume laikę tuos ES skirtus pinigus komerciniame banke, palūkanų per pusantrų metų būtume uždirbę 42 mln. litų. Klausimas, kaip tuomet VLK sugebėjo iš 700 mln. litų per metus priauginti tik dešimt? Ach, tiesa, tik už 2-3 proc. palūkanų laikė komerciniuose bankuose.
Kaip PSDF tapo pertekliniu? Jau esu rašiusi apie ydingą formulę, pagal kurią skaičiuojama, kokia suma draudžiamas kiekvienas valstybės lėšomis Privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamas asmuo. Valstybės biudžeto įmokos į PSDF biudžetą už valstybės draudžiamus asmenis priklauso nuo Statistikos departamento paskelbto užpraėjusių metų šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto (darbo užmokestis neatskaičius mokesčių) darbo užmokesčio vidurkio.
Taip ir nutiko, kad ekonomikos nuosmukio metais teko visiems mokesčių mokėtojams sumokėti 800 milijonų litų daugiau, nei 2007 m. Ekonomikai kylant palaipsniui formulė, tiksliau procentai, pagal kuriuos skaičiuojamos įmokos yra teisingi, bet staigaus nuosmukio periodu – ne. Tas procentas turėjo būti peržiūrėtas ir gerokai sumažintas. 2007 m. valstybė mokėjo 353,2 litų už vieną asmenį, 2010 m. dvigubai, net 733,2 litų, o valstybės lėšomis draudžiamų asmenų juk yra daugiau kaip 2 milijonai.
Kas galėtų paneigti, kad valdantieji, įšaldę tuos 700 mln. litų, taip kaupė rezervą, kad galėtų pensijas atstatyti į 2008 m. lygį be didesnių nuostolių 2012 m. prieš rinkimus? Jei būtų atstatę pensijas nuo šių metų pradžios, kas jiems iš to? Juk reikia pataupyti geras žinias rinkimams, o tai tie pensininkai tokie užmaršūs, dar pamirš, kas čia tikrieji jų geradariai ir kas jiems pensijas grąžino.