Ar tai – mainai? Miškai už vėjo jėgaines? Tada laikykitės, pajūrio ir pamario žmonės. Tūkstančiai jūsų parašų prieš neregėtą įstatymą, leidžiantį bet kokią vėjų jėgainių verslo savivalę, bus išmesti šiukšliadėžėn.
Gėrėsimės gulbes į faršą verčiančiomis jėgainėmis Nemuno deltoje, su siaubu matysime mūsų žmones, netekusius sveikatos. Kur politinė atsakomybė? Kaip galima leisti su niekuo nesiskaitančiam verslui be jokio reguliavimo kėsintis į gamtą ir žmonių sveikatą?
O štai garsaus Lietuvos mokslininko nuomonė apie Miškų įstatymo pataisas: „Panagrinėjus oficialią informaciją susidariau nuomonę, kad priimtas gamtosaugos ir ypač biologinės įvairovės požiūriu grėsmingas teisinis aktas. Be to, priimtos kai kurios naujos nuostatos, apie kurias prieš tai apskritai nebuvo informuojama, jos nebuvo svarstomos nei Seime, nei visuomenėje.
LR Seimo ryšių su visuomene skyrius pranešime nurodo, jog privačios miško žemės savininkai, organizuosiantys privačios miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis, privalės Vyriausybės nustatyta tvarka nuosavybės teise priklausančioje žemėje įveisti mišką ne mažesniame plote negu kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės plotas arba sumokėti į valstybės biudžetą piniginę kompensaciją.
Reikalavimai įveisti mišką arba sumokėti piniginę kompensaciją bus netaikomi už tą kitomis naudmenomis paverčiamos žemės dalį, kurioje ne trumpesniam kaip 20 metų laikotarpiui bus formuojami atskirieji želdynai.“
Verčiant į paprastesnę ir plačiai visuomenei suprantamesnę kalbą tai reiškia, kad privačios miško žemės savininkai, norintys privačią miško žemę paversti kitomis naudmenomis, privalės įveisti naują mišką kitoje vietoje ne mažesniame plote, arba kažkiek sumokėti, arba net nemokėti už tą plotą, kur numatys formuoti atskirą želdyną.
Pagal LR Želdynų įstatymą, atskirasis želdynas yra želdynas, esantis tik jam skirtame žemės sklype ; želdynas – ne mažesnis kaip 0,05 hektaro želdinių žemės sklypas, kuriame gali būti mažųjų kraštovaizdžio architektūros, inžinerinių ir laikinų statinių.
Taigi, derėtų suprasti, kad sudarytos sąlygos miškuose beveik be jokių išlygų kurti mažuosius kraštovaizdžio architektūros, inžinerinius ir laikinus statinius.
Beje, sąvoka „nesudėtingas laikinas statinys“ reiškia nesudėtingą statinį, kurį leista pastatyti ir naudoti ribotą terminą, bet ne ilgiau kaip 3 metus. Nesudėtingas laikinas statinys ir teisės į jį Nekilnojamojo turto registre neregistruojami.
Pastaroji sąvoka taip pat aiškiai apibrėžiama: „Nesudėtingas statinys – paprastų konstrukcijų pastatas, kurio visų aukštų, rūsio (pusrūsio), antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų, apskaičiuotų tarp išorinių sienų išorinių paviršių, suma yra ne didesnė kaip 80 kvadratinių metrų; paprastų konstrukcijų inžinerinis statinys.“
Taigi, derėtų suprasti, kad jei miško, kurio žemę nori versti kitomis naudmenomis, plynai neiškirsi ir atitinkamai sutvarkysi popierėlius, tai net mokėti nereikės – galėsi statytis „laikinus“ pastatus iki 80 kv. m ploto.
Beje, dar yra puiki galimybė „buvusioms sodyboms atstatyti privačioje miško žemėje, kai šių sodybų buvimo juridinis faktas nustatytas vadovaujantis Civilinio proceso kodeksu pagal archyvinius dokumentus“.
Reikėtų palaukti tik palankių poįstatyminių aktų, pavyzdžiui, jei bus galima „žiūrėti“ į prieškario archyvinius dokumentus, tai dabartiniuose privačiuose miškuose bus galima rasti begalę sodybų (labiausiai todėl, kad ten nebuvo miškų), ir, atsižvelgiant į tai, kad atstatyti „buvusias“ sodybas bei dėl to keisti miško žemę kitomis naudmenomis galėtų bet kas, tai su laiku tokių leidimų pasekmės biologinei įvairovei ir aplinkos kokybei, akivaizdu, gali būti tragiškos.“
Štai tokios liūdnos ir giliai argumentuotos išvados, mielieji. Vėl viskas daroma už mūsų nugarų, prisidengiant kompromisais.
Vakar prezidentė D.Grybauskaitė susitikime su Seimo pirmininke I.Degutiene išreiškė nepritarimą šiam teisės aktui. Itin malonu, kad ir Seimo pirmininkė nebuvo sklidina entuziazmo, juk akis tiesiog bado teisinio nihilizmo ir profesionalios tikrųjų privatininkų norų maskuotės.