Atrodytų, kova teisinga, juk apie žmonių sveikatą kalbama, tačiau Rozalimo bendruomenės pirmininkė teigia nosį riečiančių kvapų niekada nejautusi, todėl nieko negalinti pasakyti apie tokią tariamai baisią problemą.
„Aš tikrai nemačiau ir neskaičiau šios moters peticijos. Aplink mus tų kompleksų nėra. „Mūšos“ kompleksas yra toli, už Linkuvos. Tad aš tikrai jokių kvapų iš šio komplekso nesu gyvenime užuodusi. Galbūt koks nors kvapas ir jaučiamas, kai arčiau to komplekso privažiuoji, bet Rozalime smarvės dėl „Mūšos“ komplekso tikrai niekada nebuvo“, – sako Rozalimo bendruomenės pirmininkė Virginija Kazlauskienė.
Pasak jos, tai ne pirmas atvejis, kai G.Valčiukienė itin aktyviai kovoja su problemomis, kurių kiti gyventojai nemato. „Ši moteris sėja žmonėms nepasitikėjimą. Nelabai mes norime dalyvauti tose jos akcijose, nes nematome priežasčių, dėl ko turėtume. Nenori žmonės užsiimti niekais, o vėliau dar ir sulaukti šmeižto iš G.Valčiukienės šalininkų“, – tikina Rozalimo bendruomenės pirmininkė.
V.Kazlauskienė sako, kad nors aktyvi moteris mano daranti gera, tačiau nuo niekam nereikalingos jos kovos daugelis jau pavargo, todėl dažniausiai jos akcijose nebedalyvauja:
„Ta jos nuolatinė kova su kiaulių kompleksais erzina nemažai bendruomenės žmonių. Kaip sakoma: trūkt už vadžių – vėl nuo pradžių, praeina kažkiek laiko ir ji vis grįžta prie to paties. Tai kartojasi kiekvienais metais. Nebūtinai dėl kiaulidžių, bet ji vis kažkuo skundžiasi.“
„Man atrodo, kad žmonėms jau yra pabodęs tas amžinas parašų rinkimas. Nežinau, kas jai dar padeda tuos parašus rinkti“, – Rozalimo bendruomenės pirmininkei antrina ir šios gyvenvietės seniūnas Juozas Venckus.
Siekdama, kad peticiją pasirašytų kuo daugiau žmonių, G.Valčiukienė paprašė, kad parašus už ją surinktų paštininkai. Pasak Rozalimo pašto vadovės Genovaitės Petrauskienės, šis noras taip ir liko neįgyvendintas.
„Paštininkai jokių parašų nerinko, jie dirba tiesioginį savo darbą ir neturi laiko jokiems pašaliniams reikalams. Ponia G.Valčiukienė kreipėsi prašydama padėti surinkti šiuos parašus, bet mes atsisakėme. Kiek žinau, peticijos lapų buvo palikta parduotuvėse“, – pasakoja G.Petrauskienė.
Arčiausiai kiaulių kompleksų gyvenantys Linkuvos žmonės tokioje moters veikloje įžvelgia tam tikro politikavimo. Štai Linkuvos seniūnė Kazimiera Bacevičienė
pripažįsta su G.Valčiukiene niekada nebuvo bendravusi, tačiau prieš rinkimus
buvo parašytas straipsnis, kuriame pastaroji ponia ragino neperrinkti K.Bacevičienės seniūne. Tačiau seniūnė negalėjo prisidėti prie G.Valčiukienės
kovos, kuria netiki, mat net Linkuvoje fermų kompleksas praktiškai niekam
nekliūna. „Linkuvos žmonės tik pasijuokia ir nepasirašo tos jos peticijos. Būna karštesnių dienų, kai smirdi truputį tos kiaulės, bet jos mums gyventi netrukdo. Nė vieno linkuviečio nusiskundimo šiais metais aš nemačiau – nei dėl kompleksų, nei dėl pačios įmonės. Ponia G.Valčiukienė tikra intrigų mėgėja. Girdėjau, kad ji net neduoda žmonėms paskaityti, nepapasakoja plačiau, už ką jie pasirašo“, – tikina Linkuvos seniūnė.
„Šie parašai skirti ne tik Lietuvos institucijoms. Europos Sąjungos Teisingumo Teisme bus svarstomas šis klausimas, tad norime šią peticiją pateikti advokatui“, – sako pati peticijos iniciatorė G.Valčiukienė.
Kovodama už švaresnę aplinką moteris, pasak jos pačios, nuolat susiduria su prieš ją neva rengiamu sąmokslu, persekiojimu ir neteisybe. Su baisiu suokalbiu moteris susiduria, kai
bando rengti piketus, nes, pasak jos, prie savivaldybės pasiunčiami žmonės,
kad būtų daugiau nei devyni, kaip kad leidžia įstatymas, ir iškart kažkas fotografuoja.
Tiesa, ji vis dėlto pripažįsta, kad pagrindinis jos taikinys iš tiesų yra ne kiaulės, o užsieniečiai, kurie mūsų šalyje perka žemę. „Jei pažiūrėsite mūsų internetinę peticiją – tai pagrindinis tikslas nepardavinėti užsieniečiams žemių, kurios, beje, paskui yra pernuomojamos lietuviams ūkininkams. Mes už tai, kad nebūtų įsileidžiamos Lietuvai kenksmingos ir aršios investicijos. Svarbu, kad nebūtų išpardavinėjama Lietuva“, – piktinasi moteris.
Turbūt stodami į Europos Sąjungą (ES) mes tikėjomės, kad gausime daug, o mums patiems nereikės nieko duoti.
G.Valčiukienė teigia, kad dėl nepailstamo savo noro kovoti sulaukia ir asmeninio keršto. Moteris pasakoja kino ekrano vertą istoriją – neva ją, važiuojančią automobiliu, bandyta nustumti nuo kelio.
„Dirbom iki antros valandos nakties, ruošėme medžiagą. Išvažiuoju iš miegančio Pakruojo, ir man signalizuoja kita mašina, persekioja mane. Taip persekiojama buvau dar 5–6 kartus“, – pasakoja moteris.
Gal tie patys užsieniečiai pasidarbavo? Juk Lietuva tokia patraukli šalis investicijoms.