Šįmet, palyginti su pernykščiais metais, nematau didelio skirtumo ministerijų ir savivaldybių
pajėgumuose kovoti su korupcija. Jie iš principo vis dar lieka minimalūs.
O tai reiškia, kad antikorupcinių pokyčių
realiam gyvenime, bent jau kiek tai susiję su šiomis institucijomis, manau,
tikėtis neverta.
Noro kurti priemones ilgalaikei kovai su korupcija nematyti. Vis dar
neturime Pranešėjų apsaugos įstatymo, aiškių karštųjų linijų veikimo
standartų. Žmonės bijo dalyvauti pilietinėse iniciatyvose ir
apskritai nelabai pasitiki valdžios institucijomis, nežino, kaip jie
galėtų ką nors pakeisti.
Reikia siekti padaryti taip, kad žmonėms neapsimokėtų duoti kyšį, o korupciniai santykiai apskritai taptų nepriimtini. Kitaip realių permainų neverta
tikėtis, nes visų korumpuotų asmenų nepagausi.
Pasaulinė praktika rodo,
kad tokiomis sąlygomis yra būtina skirti ypatingą dėmesį antikorupciniam
švietimui, realiam piliečių įgalinimui ir įtraukimui į sprendimų
priėmimą.
Prezidentės pasisakymas apie tai, kad teisėkūros procesas Lietuvoje iš
esmės nėra skaidrus, nėra jokia paslaptis.
Manau, būtina užtikrinti, kad
žmonės galėtų žinoti, kas siūlo konkrečią įstatymo projekto pataisą,
dėl kokių priežasčių ji buvo priimta arba atmesta.
Valstybės institucijos nenori (arba nesugeba) kartu šiuo klausimu dirbti su nevalstybinėmis organizacijomis. Šiuo metu visuomenės informavimui reikalingi įrankiai dažniausiai atsiranda pilietinės
visuomenės iniciatyvų dėka. Pavyzdžiui, www.kąveikiavaldžia.lt pagalba
žmonės gali sekti Seimo ir kitų institucijų darbą. Greitai
www.parašykjiems.lt puslapio dėka keliais paspaudimais bus įmanoma
susisiekti su mūsų valdžios atstovais.
Kalbant apie viešuosius pirkimus, prezidentės minėti viešumas ir skaidrumas yra labai svarbūs
veiksniai pažaboti korupciją viešųjų pirkimų srityje. Bet vien to
neužtenka.
Dar 2008 metais atlikto tyrimo metu paaiškėjo, kad
viešuosiuose pirkimuose dalyvavę verslininkai teigė, kad korupciniai
sandoriai viešuosiuose pirkimuose yra labiausiai tikėtini rengiant
kvalifikacinius reikalavimus, technines specifikacijas bei vertinant
pasiūlymus ir skelbiant nugalėtoją.
Todėl, viešinant bet kokią
informaciją, yra be galo svarbu užtikrinti, kad būtų pajėgumų efektyviai stebėti, kas vyksta, bei reaguoti į pranešimus apie galimus korupcijos atvejus.
Prezidentės minėtas pakeistas Teismų įstatymas tikrai sudaro teorines galimybes šiek tiek
atverti teismų sistemą visuomeninei kontrolei, tačiau viskas priklauso
nuo to, ar bus užtikrintas realus, atskaitingas pilietinės visuomenės
įsitraukimas į teismų darbą.
S.Muravjovas yra „Transparency International“ Lietuvoje vadovas.