Taigi šiandien (birželio 9 d.) į mano įmonės kiemą atvažiavo metrologijos ir mokesčių inspekcijų pareigūnai. Iš viso keturiese - daugiau netelpa į vieną automobilį. Lyg ir nieko keista, jei ne faktas, jog tie patys inspektoriai jau tikrino mano padalinį praėjusią savaitę. O vakar (birželio 8 d.) „kratė“ įmonės buveinę. Negana to, praėjusią savaitę buvo detaliai patikrinta daugelis mūsų įmonės aptarnaujamų prekybos vietų visoje Lietuvoje, nerandant didesnių pažeidimų.
Na, ir čia dar ne viskas. Iš visų Kėdainių rajono prekybos vietų patikrinta tik mūsų įmonės fasuojama produkcija, nors konkurentų šiame rajone yra mažiausiai penki. Rezultatas toks: dėl per tris savaites vykdytų patikrinimų visa įmonė nedirbo maždaug vieną darbo dieną (tiksliau dirbo patarnaudama inspektoriams, bet nesukurdama pridėtinės vertės), o finansiškai įmonės nuostolis yra ne mažiau 4000 litų.
Taigi atvykusių pareigūnų klausiu tiesiai šviesiai: „Koks patikrinimo tikslas?“. Atsakymas paprastas: „Daug skundų iš Vilniaus. Tokie nurodymai iš aukščiau“. Klausiu toliau: „Kodėl tikrinat tik mane, kodėl nejudinat konkurentų?“, atsako: „Neturim tiek daug laiko“.
Einame daryti patikrinimo. Visų pirma, paklausiu ar ponai tikrintojai yra pasiruošę dirbti sprogioje aplinkoje, mat dirbame su naftos produktais. Kyla konfliktas. Primenu, kad sprogioje aplinkoje draudžiama dėvėti kibirkštį galinčius sukelti rūbus bei tam nepritaikytą avalynę. Esu apkaltinamas trukdymu vykdyti tikrinimą. Tada mokesčių inspektorė Jolanta Vaitiekūnienė prabyla: „Jeigu ponas daug pūsitės, aš jums greitai suorganizuosiu darbo inspekcijos patikrinimą“.
Šitoje vietoje ištiko šokas. Likau priblokštas inspektorės grasinimo. Vienos institucijos atstovė gali užsiundyti laviną kolegų! Tiesiog tikrintojų kartelis! Čia ir galėtų baigtis istorija... Pažeidimų nerasta, įmonė paralyžiuota 4 valandoms. Negera nujausdamas pradedu ruoštis artėjančiam Darbo inspekcijos vizitui, nors „šioji“ lankė mus prieš mėnesį...
Tik šiandien supratau, jog kontroliuojančios institucijos veikia pagal siaubingą modelį. Pirmiausia, konkurentai suraito skundą ir išsiunčia jį inspekcijos viršininkui. Dar geriau, jei tokį raštą autografu palaimina „koks nors patogus“ Seimo narys ar šiaip įtakingas politikas (verslininkas). Ir eina „žinia iš Vilniaus“ per Lietuvą. Tada tikrinam, tikrinam, tikrinam. Nors ir nėra ką tikrinti - vis tiek tikrinam. O iš patikrinimų kuriame statistiką, remiantis ja - vėl tikriname. Ir taip be galo. Tiksliau, tol, kol įmonė bankrutuoja. Nes tikrina tik kvėpuojančius, mirusius užkasa.