Valdančioji dauguma ir kai kurie LR Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto nariai džiūgauja, kad tiek daug nuveikė „tobulindami“ Įstatymo projektą ir „spręsdami“ žydų restitucijos problemą. Džiūgauja, kad buvo atsižvelgta į visas pastabas, pasiūlymus, kad buvo išklausytos visos pusės. LR Teisės ir teisėtvarkos komiteto nuomone, Įstatymo projektas ištobulintas „iki tobulybės“.
Iš tikrųjų „ištobulintas“ Įstatymo projektas dar labiau nutolo nuo istorinio teisingumo atstatymo ir nieko bendra neturi su teise. Be to, pavadinimas „geros valios aktas“ niekaip nesusijęs su teisiniais terminais. Akivaizdu, kad toks tariamas teisingumas su tikruoju teisingumu neturi nieko bendra ir yra tik ideologinis valdininkų prieš LR Konstituciją vykdomų neteisėtų veikų pasiteisinimas.
Kai kurie LR Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto nariai tai puikiai suvokia, bet neoficialiai murma, kad tai – tiesiog Lietuvos dovana.
Jeigu tai yra Lietuvos dovana, tuomet kam ji dovanojama? Mistiniam fondui, kurį sudarys su judaizmo tradicijų tęstinumu, Lietuvos žydų istorija ir žydų religinėmis bendruomenėmis nieko bendra neturinčios įstaigos ir organizacijos?
Visoje šioje istorijoje labiausiai stebina agresyviai aktyvus LR Vyriausybės kanclerio dalyvavimas šį Įstatymo projektą „stumiant“ bet kokia kaina. Stebina ir glumina LR Vyriausybės kanclerio pareiškimai, kad LR Vyriausybė nesikalbės ir nesitars su Lietuvoje veikiančiomis tradicinėmis žydų religinėmis bendruomenėmis, išskyrus vienintelę partnerę – Lietuvos žydų bendruomenę (teisinė forma – asociacija).
Pagrįstai susidaro įspūdis, kad Įstatymo projektas skirtas keliems asmeniškai suinteresuotiems asmenims, kurie, prisidengdami herojiško altruizmo regimybe ir skambiais organizacijų pavadinimais (Lietuvos žydų bendruomenė-asociacija, Amerikos žydų komitetas – politinė organizacija), per palankius asmenis LR Vyriausybėje siekia įtvirtinti tik sau naudingą tiesą ir manipuliuoja holokausto atminimu kaip ypatingu diplomatiniu ginklu, skirtu pagrįsti išskirtines, bet nieko neparemtas pretenzijas.
Šis „geros valios aktas“, arba dar kitaip „Lietuvos dovana“, diskredituoja Lietuvą kaip teisinę valstybę, kadangi yra priiminėjamas skubant ir spaudžiant, nes į Lietuvą atvažiuoja JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton, kuri vėl pateiks nepatogų klausimą dėl žydų turto restitucijos proceso Lietuvoje.
Mes manome, kad JAV tikrai nesiekia, jog Lietuva pamintų valstybinę teisę ir priimtų neteisingus ir neteisėtus sprendimus vien tam, kad neva taip įvykdytų istorinį teisingumą. Su istoriniu teisingumu įstatymo projektas neturi nieko bendro. Su tuo sutinka ir įstatymo projekto rengėjai, todėl prisidengia „gera valia“.
„Ištobulintas“ Įstatymo projektas iš esmės nepasikeitė nuo siūlomo LR Teisingumo ministerijos Įstatymo projekto. Tiek vienu, tiek kitu siūlomu LR Kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą įstatymo projektu įteisinama išimtis, nepagrįsta jokiais teisiniais ir istoriniais argumentais, išmokėti kompensaciją arba perduoti nuosavybėn pastatus ar jų dalis fondui.
Akivaizdu, kad „geros valios aktu“ siekiama įteisinti išskirtinius Lietuvos žydų bendruomenės, kuri įsteigta 1992 m. kovo 2 d., interesus į kompensaciją ar teisę į nuosavybės teisių atkūrimą.
Įstatymo projekte primygtinai siūlomas „centralizuotas“ turto grąžinimo ir kompensavimo už jį modelis, visas lėšas perduodant į vienas rankas – fondą, primena neseniai Lietuvoje buvusį diktatūros režimo – sovietizmo modelį, kada viskas buvo sprendžiama centralizuotai ir už visus, neatsižvelgiant į žmogaus teises ir lygiateisiškumo principus.
Be to, tai primena ir nacionalizaciją – atimti turtą iš jo savininkų ir jų teisių perėmėjų bei suteikti vienam juridiniam asmeniui.
Visoje šioje žydų turto restitucijos istorijoje yra daug nutylėjimų, dezinformacijos ir netiesos. Įstatymo projekto iniciatoriai, rengėjai bei jo tobulintojai negirdi ar nenori girdėti, kad yra dar Lietuvos valstybėje žydų religinių bendruomenių, kurios savo veiklą tęsia šimtmečius. Negirdi ir nenori suprasti, kad šiuo įstatymo projektu užbraukiama visa judaizmo istorija Lietuvoje.
2011 m. birželio 9 d. LR Seimo plenariniame posėdyje kalbėjo Vilniaus Gaono provaikaitis rabinas Samuelis Jakobas Pfeferis. Savo kalboje Rabinas S.J.Pfeferis pažymėjo, kad mes visi turime dar daug padirbėti atkuriant tikrąjį ortodoksinį žydų religinį gyvenimą visoje Lietuvoje bei prašė sustabdyti šį skandalingą restitucijos procesą.
Mūsų manymu, pasirinktas kelias yra ne tas jau vien dėl to, kad neatitinka pagrindinių Lietuvos teisėkūros principų, lygiateisiškumo ir teisinės valstybės principų – pažeidžiami teisėti lūkesčiai, teisinis aiškumas ir tikrumas, Įstatymo projekte yra diskriminacijos ir korupcijos požymių.
Manome, kad Įstatymo projektas prieštarauja LR Konstitucijai, todėl yra amoralus, kad jis nukreiptas prieš Lietuvos žydus. Svarbu ir tai, kad Įstatymo projektas „stumiamas“, neatsižvelgiant nei į Lietuvos žydų religinių bendruomenių, nei į LR Seimo Teisės departamento, Lietuvos Teisės instituto ar Mykolo Romerio universiteto specialistų pastabas.
Mes tikimės, kad LR Seimo nariai pripažins, jog mūsų kritika, išsakyta dėl LR Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą įstatymo projekto, ir kiti argumentai yra pasverti bei turi pagrindo. Tikimės, kad projekto iniciatorių siekis gauti galimos asmeninės naudos nevirs visų Lietuvos piliečių, taip pat ir Lietuvos judėjų, nuostoliu ir šis „politiškai teisingas geros valios“ aktas nebus skubotai priimtas.
Mes tikime, kad sąžiningumas, teisingumas ir tolerancija, kaip moralinės vertybės, visada bus svarbesnės už įvairius politinius žaidimus, kad Lietuvoje teisingumas taps svaresnis už asmeninius interesus. Turime jaustis saugomi teisingumo. O saugoti gali tik tvirta, įgyvendinama teisė. Teisingumas bei moralė turi būti aukščiausi teorijos ir praktikos principai.
Ir mes, visi Lietuvos žydai, kalbėdami apie kompensaciją, privalome nepamiršti, kad jokia pinigų suma negali kompensuoti tų nežmoniškų kančių ir praradimų, kuriuos patyrė mūsų tauta, tačiau tai neturi būti naudojama kaip pasiteisinimas reiškiant nepamatuotus, neteisėtus reikalavimus ir pretenzijas.