“Atrodo, viską supranta, visus Seimo narius pažįsta, klausinėja per langą pamačiusi, kurie kaimynai kaip gyvena, - o kartais ima keltis tarsi jos nupjautoji koja būtų vietoje, arba niekus rėkauti”, sakė moteris. Per keletą metų ligonė keletą kartų buvo vežta į ligoninę – vienintelės išvykos po kojos amputacijos. Prieš šias Velykas buvo išvežta ir vėl, o sugrįžus po poros dienų jai pasidarė blogai. Mūsų kiemas sovietinės statybos - viskas visiems matosi, tai sesers sutikusi klausiu: ar ne pas jus greitoji važiavo?
Taip, ir dukart, paaiškino: iš pradžių seserį ligoninėn išvežė, o antrą kartą parvežė atgal, nė tyrimų nedarė, tik lašelinę sulašino. Gydytoja šaukusi – į slaugos namus ją, į slaugos namus! Net iš kabineto neišėjo pasižiūrėt. Su tokia nuoskauda kalbėjo sesuo: benamiais šunimis ir katėmis rūpinamės, o čia gi gyvas žmogus niekam nerūpi. Jos sesuo mirė po keturių dienų.
Nes gydymui pakankamai pinigų neturim.
Slaugai irgi neturim. Aštuoniasdešimtmetė aštuoniasdešimtmetę slaugė, gal reikėjo prašyt pagalbos poliklinikoje? Kaip viena poliklinika pateikia savo tinklapyje, pacientai, kuriems nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros poreikis, per metus gali gauti 12 tos pačios rūšies paslaugų nemokamai, t. y. per metus šie pacientai gali gauti 12 nemokamų kraujo tyrimų, 12 nemokamų žaizdos priežiūros paslaugų ir kt.
Suprask, kartą per mėnesį ateisim pragulų gydyt? Nesiskųskit, galit samdyt privačiai – tinklalapyje rasim kainas: lašelinę pastatyt – 70 Lt, vaistus į veną suleist – 45 Lt, savaitgaliais brangiau; arba dvi valandas per dieną slaugytoją į namus pasikviest darbo dienomis – 630 Lt.
Ne jūsų kišenei? Tada slaugos namai. Pasidomėjau vienoje slaugos ligoninėje, kaip jie verčiasi: medikamentams žmogui per dieną ten skiriama 3 Lt, slaugos priemonėms – 2 Lt. Sauskelnės skiriamos per parą vienas vienetas, kitas slaugos priemones perka artimieji. Slaugytojos etatui skiriama 1700 Lt, slaugytojos padėjėjos – 1400 Lt. Dieną slaugytojai ir padėjėjai tenka nuo 14 iki 20 ligonių, o popietinėmis valandomis, naktimis ir savaitgaliais 4 darbuotojams – 50 ligonių.
Tada suprantamas atvejis, vienoje konferencijoje pateiktas slaugytojos iš nevyriausybinės organizacijos kaip tipiškas. Siuvėja dirbanti dukra rūpinasi savo Alzhaimerio liga sergančia mama. Dukros darbas ilgas, ir alga nedidelė, o mamos nėra kam palikti prižiūrėti. Dėl to dukra išeidama atjungia viską ką gali – elektrą, dujas, langines uždaro, kad ligonė per langus neišliptų, butą užrakina ir išeina. Pareina bijodama, randa visokių dalykų - ir koridoriuje priteršta, ištepliota, ir kažkokie popieriai suplėšyti. O juk su Alzhaimerio liga žmonėms kaip tik kuo ilgiau tarp žmonių būti - tada ilgiau išlieka jų orientacija, bet mes tam pinigų neturime, ir tenka ligonį laikyti vieną tamsoje užrakintą.
Taigi gydymui ir slaugai pinigų pakankamai neturime. Bet gera naujiena - žiūrėk ryt poryt rasime tų pinigų! Pagalbiniam apvaisinimui. Kažkur nuskambėjo argumentas, juk reikia skatinti gimstamumą. Kiti apsidžiaugė: pagaliau kažkas ir mūsų valstybėje daroma žmonėms, ir žmogus už pinigus svarbiau! Aš labai “už” gimstamumą. Bet ar žmogus šįkart už pinigus svarbiau? Tik kelios įdomios detalės:
Viena pagalbinio apvaisinimo procedūra vidutiniškai kainuoja 8-14 tūkst. litų. Gydytojai sako, jog Lietuvoje pagalbinio apvaisinimo sėkmingumas (gyvų naujagimių skaičius po pagalbinio apvaisinimo mėgintuvėlyje) daug mažesnis nei vidutiniškai Europoje, ir tesiekia 7,5 procento (Europoje apie 20%).
Gydytojų sąjungos skaičiavimais per metus pagalbiniam apvaisinimui kompensuoti būtų išleidžiama mažiausiai 48 mln. Lt. Finansuoti visa tai įstatymo projekte siūloma Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis (reiškia, visų mokesčių mokėtojų pinigais, iš to paties fondo, iš kurio nuolat ir taip neužtenka pinigų gydymui ir slaugai) specialiu būdu, apeinant dabartinę tvarką ir Sveikatos draudimo įstatymą.
Kas nors girdėjote, kad netolimoje ateityje smarkiai didės valstybės biudžetas? O gal daugiau pinigų atsiras Privalomajame sveikatos draudimo fonde? Jei ne, tai kokių dabartinių paslaugų sąskaita finansuosime pagalbinį apvaisinimą? Slaugos? Dantisto? Okulisto? Vaikų ištyrimo dėl TBC ar sergančiųjų vėžiu gydymo? O gal vizitai pas šeimos gydytoją taps mokami?..
Ar iš tiesų galvojame, kad yra sąžininga kitų ligonių sąskaita mokėti tokią kainą už apie 300 vaikų per metus gimimą? Ir, kas be ko, tų keturių klinikų, kurios Lietuvoje atlieka apvaisinimą in vitro, biznio skatinimą?
O gal, jei jau tikrai turime tų pinigų, jie galėtų pasiekti ir tuos, kurie neturi lobistų ir stiprių užnugarių – pačius silpniausius ir slaugomus? Ir jei teisi R.Vanagaitė, rašiusi apie slaugą Lietuvoje, tam net ir Seimo sprendimo nereikėtų, užtektų vieno ministro parašo.