Prieš pusantro mėnesio pas mus atėjo naujas rektorius Antanas Maziliauskas ir dar padų nesušilęs administracijai pareiškė - keisim LŽŪU pavadinimą ir būtinai į A.Stulginskio. Keisim, nes „žemės ūkis ne prioritetas ir šiaip kvailai skamba“, reikia čia mums studentų užsieniečių ir dar kažko pritraukti...
Kad niekas neprieštarautų, labai tyliai ir siaurame rate buvo pabandyta viską nuo A iki Ž pakeisti per savaitę. Bet informacija nutekėjo ir sukilo studentija. Neįsivaizduojate, koks pasipiktinimas tomis dienomis sklandė LŽŪU koridoriais tomis dienomis!
Vengdamas atviro maišto rektorius surengė susitikimą su studentija ir pusantros valandos bandė įrodyti, kad pakeitus pavadinimą viskas bus tik gerai ir dar geriau. Bet studentai buvo vieningi ir jo pažadais nepatikėjo.
Buvo juokinga žiūrėti, kaip rektorius nesugebėjo ne tik išsakyti realių argumentų dėl LŽŪU vardo keitimo, bet ir atsakyti į studentų klausimus. Retai studentai pasirodo gerokai pranašesni savo žiniomis už profesorius, bet šį kartą buvo būtent taip.
Iš pradžių studentai per susitikimą vos nemaldavo, kad LŽŪU vardo niekas nekeistų arba kad naujam pavadinimui būtų pasirinktas visiems mielesnis LŽŪU įkūrėjo P.Matulionio, gamtininko T.Ivanausko ar prezidento V.Adamkaus vardas. Buvo ir kitų puikių pavadinimo variantų, tačiau rektorius tik mojavo ranka, atseit, Seimui netiks, Seimas nepritars, kaip skambės išvertus į užsienio kalbą (čia apie T.Ivanauską).
Ar normalioje šalyje gali būti išsakyti tokie vardo keitimo argumentai, pavyzdžiui, kad „pakeitus pavadinimą į Mykolo Romerio universitetą ten studentų padaugėjo kelis kartus“; „negi jūs nesuprantat, kad reikia“; „esant A.Stulginskio pavadinimui mes galėsime rengti bet kokio profilio specialistus“, „sutikite, nes aš jau Seimui pažadėjau, o jūs čia kišatės“ ir t.t.?
Studentija jau po visą Lietuvą išvežiojo „auksinę“ rektoriaus mintį, kad „universiteto vardo keitimas (iškabos, dokumentacijos, antspaudai, automobilių dokumentų tvarkymai ir t.t.) kainuos vos 500 litų“. Čia viso pasaulio verslininkai galėtų pasimokyti, kaip reikia tvarkytis.
Kiek turi būti žmogus parsidavęs ar be savo nuomonės, kad, tegul ir Seimo nariams užsiminus, pultų vykdyti pačių beprasmiškiausių nurodymų ir nekreipti dėmesio į administracijos, akademinės visuomenės, studentijos nuomonę ir iš jų šaipytis?
Vis dėlto per susirinkimą užspeistas į kampą rektorius pažadėjo artimiausiu metu surengti viešą ir skaidrų referendumą. Bet referendumo nebuvo surengta iki šiol, o studentai gražiuoju ir piktuoju pradėti „motyvuoti“ pasikvietus juos atskirais fakultetais. Akivaizdu, rektorius girdėjęs apie „skaldyk ir valdyk“ principus, nes visiems naujai atėjusiems žmonėms buvo sakoma, kad, va, anas fakultetas jau sutiko, negi jūs būsite tokie nesusipratėliai?
Greitai visi pamatė, kad nesutikimas su rektoriumi jau nieko nereiškia, tad kai kurių fakultetų studentai net į susitikimus nėjo.
O ir ko ten eiti, jei jau per pirmąjį susitikimą buvo pasakyta: „Vis tiek bus taip, kaip reikia.“ Miškų ir ekologijos fakulteto studentai buvo didžiausi patriotai, todėl juos kvietėsi į pokalbį net du kartus, bet visi jau ir pirmąjį kartą suprato, kad nieko padaryti nepavyks.
Dar buvo diskutuojama dėl protestavimo ir palapinių miestelio priešais centrinius rūmus, bet kadangi rektorius universiteto vardo keitimui pasirinko tokį laiką, kai visa studentija išeina atostogauti, tad ir protestuotojų dabar nebebus, o rudenį - jau bus per vėlu.
Į dėstytojų nuomonę iš viso nebuvo atsižvelgta, kol, išgirdus murmėjimą, maloningai buvo leista užpildyti anketą dėl pritarimo ar nepritarimo. Didžioji dauguma dėstytojų išreiškė nesutikimą, bet tie nesutikimai nebuvo nei viešai, nei uždarai svarstomi ir, matyt, jau seniai su šiukšlėmis į sąvartyną nukeliavo. Baisiausia, kad visur rektoriaus A.Maziliausko nuomonė pateikiama kaip visos akademinės bendruomenės noras keisti pavadinimą. O juk nebuvo ir nėra nieko panašaus.
Administracijai, fakultetų ir katedrų vedėjams atskirame susirinkime dėl LŽŪU vardo buvo paaiškinta, kad bus „taip, kaip reikia, o kam nepatinka, tai...“. Jie ir patylėjo – o kas beliko? Taryba ir Senatas, deja, irgi. Tokį spaudimą „iš viršaus“ kokiu nors klausimu universiteto bendruomenė jau seniai buvo patyrusi.
Ar ne komiškai atrodo LŽŪU statuto 8-ajame punkte išdėstyti dalykai: „Universitete puoselėjami demokratinės savivaldos ir akademinės laisvės principai, gerbiamos humanistinės ir akademinės vertybės, skatinamas studentų aktyvumas ir pilietinė savimonė, ugdoma ir gerbiama kompetencija, profesionalumas, iniciatyvumas, pareigingumas, lojalumas ir atsakomybė.“
Skųstis nėra kam, nes universiteto darbuotojai bijo prarasti darbą, juk Seime vardo keitimo procedūra buvo palaikoma ir, matyt, netgi skatinama, o prezidentei rašyti dėl tokių niekų nėra prasmės.
Jei yra galimybė, parodykite tikrąjį mūsų rektoriaus veidą visai Lietuvai, tegul būsimi studentai pasižiūri, į kokį „demokratiniais pagrindais valdomą“ universitetą jie gali netrukus įstoti ir kiek jų nuomonė reiškia.