Ir primiršau visą tą straipsnį, dar trumpai šnektelėjau su žmogumi, kurį pakankamai gerai pažįstu ir kuris glaudžiai susijęs su Bažnyčia, sakau, ką manai. Sako jis - tikrai tiesos tame yra nemažai, protegavimas į tam tikrus postus tikrai egzistuoja.
Šiandien užtikau į tą straipsnį kunigo Roberto Grigo reakciją. Asmeniškai nepažįstu kunigo R.Grigo, tačiau dar dalyvaujant Piliečių Santalkos veikloje skaitydavau jo laiškus su malonumu, nes viskas būdavo paprastai argumentuota, su pakantumu paaiškinama, visiškai be pykčio ir ramiai. O šiuo atveju man argumentų pritrūko, tiksliau pritrūko atsakymų į tų anonimų keliamus klausimus.
Pradedama tokiu šviesiu arkivyskupo vaizdavimu, tuomet prikišama laikraščio “Lietuvos rytas” istorija. Truputį apie tai, bet iš esmės juk ne į temą. Tada prasideda dėstymas, pirma, kas labai svarbu, pripažįstama, kad tai nėra anonimai iš gatvės, nes susipažinę su Bažnyčios struktūra ir etc., tad tai iš tikro gali būti/yra kunigai. Tuomet išvardinami kaltinimai ir argumentas, jog vertinti tai rimtai gali tik tie, kas nepažįsta arkivyskupo.
Penkiasdešimt metų galima pragyvent su žmogumi, o taip jo ir nepažinti iki galo. Tad čia ne argumentas, plius tie dalykai nesiniveliuoja, jei dirbi gelbėtoju ir gelbsti gyvybes, ir ką nors nužudai - juk tau ta žmogžudystė “nenusinulins”. Aš gerbiu arkivyskupą už jo gerus ir gražius darbus, tačiau tai nereiškia, kad jis elgiasi taip visuomet.
Toliau kunigas Grigas pašiepia vieną turtuolį socialdemokratą, nors savo straipsnio pradžioje mini draugiškus santykius su dešiniaisiais, kodėl ne kokį vargšą/turtingą konservatorių reiktų paminėt, juk ir ten visokių yra ir apskritai kodėl minėti socialdemokratus? Ar čia neišlenda tas pats netiesioginis palaikymas? Toliau vėlgi rašoma tokia švelnia forma panegirika, aš manau, jis negalėtų, nieko panašaus negalėtų būti ir t.t. Tuomet vienas argumentas – dėl kardinolo V.Sladkevičiaus, kad jis vis dėl to buvo slaugomas, nes pats autorius gyvena šalia ir tą patvirtina.
Taigi tik vienas argumentas visame rašinyje, toliau vėl labiau atsižvelgiama į anonimiškumą į pagonių teismus, dėl kurių dar apaštalas Paulius yra įspėjęs. ir pabrėžiama, kad tuo kunigus-anonimus nuo arkivyskupo skiria nevyriškas bailumas. Manau po tokių straipsnių kyla klausimų, kaip yra iš tikro ir ar yra oficiali bažnyčios pozicija, ar čia bus dar viena komunikacijos klaida?
Toliau radau dar vieną atsakymą, tikinčio žmogaus, ne davatkos. Čia jau reiks citavimo: “Jūs rašote, kad Bažnyčia yra atskirta nuo valstybės, ji veikia savarankiškai, tai ko kišate nosį į jos vidaus reikalus.”
Aišku, kišti nosies negalima, tačiau atvirkštinis variantas galimas, sms siuntinėti Seimo nariams galima. Toliau perlas: “Smerkiame visus, užsiimančius pedofilija ir homoseksualumu, ne tik kunigus, bet ir visus, net valdžioje aukštus postus užimančius asmenis. Tai labai nepadoru ir bjauru.”
Na, aš ne violetinis, bet pedofiliją irgi smerkiu ir kas čia nepadoraus? Dar vienas perliukas: “Jei jau esi teisus, tai nėra pagrindo slėptis po anonimo kauke. Darosi akivaizdu, kad su šiais skundais kreipėsi kunigai, patys nesilaikantys Bažnyčios kanonų – ištvirkėliai, pedofilai, homoseksualai ar kiti iškrypėliai, tik jie gali bijoti susidorojimo, nes jaučiasi esą to verti – jei būtų kunigai idealistai, nebijotų sakyti tiesą atvirai.”
Pirmiausia tikrai gyvenime būna situacijų, kai negali atskleisti savo tapatybės, antra, kodėl čia autorei taip viskas akivaizdu, man neaišku. Toliau aprašomi kryžiai mokyklose, kaip nieko blogo nedarantys dalykai, galbūt ir nedaro, bet ar tai ne Bažnyčios kišimasis į pasaulietinį gyvenimą? Kas leidžiama Jupiteriui, neleidžiama jaučiui? Ir pabaiga aišku užmušant i - apie netikinčius paleistuvius. Šiame straipsnyje irgi nieko nebuvo atsakyta, nei vieno argumento, bet lrytas.lt jį patalpino. O skaitant apie bažnytinę teisę, bei “pagoniškąją” turiu tik vieną atsakymą – Romos Katalikų Bažnyčia su visais savo nariais Lietuvoje, yra visos visuomenės dalis, o ne atvirkščiai.
Šiuose straipsniuose-atsakymuose buvo užsiminta apie laikraščio tendencingumą religijos tema. Nežinau, gali būti, tikrai neskaitau visko, tačiau žinau, kad blogerio T. Vilucko straipsniai lrytas.lt buvo skelbiami, tad gal ne viskas čia taip juoda, kaip nudažoma. Taip abejuose straipsniuose minimi anonimai, tačiau ten buvo žmonių pasisakiusių viešai, tai galima rasti čia.
Ir pabaigai, liko daug neatsakytų klausimų, kad ir anonimų pateiktų, bet, manau, tikinčiajai bendruomenei svarbių.
Ar tikrai dabar Romos Rotoje – Aukščiausiame bažnytiniame teisme – yra net kelios lietuvių kunigų iškeltos bylos prieš arkivyskupą S.Tamkevičių? Ir ar tai tikrai retenybė Vatikane?
Ar arkivyskupas savavališkai pažeidė kunigo nekaltumo prezumpciją Vytauto Didžiojo universiteto Teologijos fakulteto dekano P.Smilgio 2007 metais atveju?
Ar tikrai Vatikanas nustatė, kad tyrimas buvo atliekamas netinkamai? Ir ar po mėnesio S.Tamkevičius iš Vatikano gavo nurodymą atšaukti baudžiamuosius dekretus ir teiginius, kad P.Smilgys kaltas?
Ar kunigas Vytautas Grigaravičius buvo areštuotas už netinkamus santykius su jaunu zakristijonu?
Ar tikrai Kauno soboro rektorius Tomas Karklys, mokydamasis seminarijoje, gyveno S.Tamkevičiaus bute? Ir tai draudžia Bažnyčios teisės kanonai?
Ar tikrai šiai dienai dar nėra išversta Kanonų teisė į lietuvių kalbą?
Ar Kanonų teisė griežtai įsako – joks vyskupo giminaitis iki ketvirto giminystės laipsnio negali dirbti ekonomo tarnyboje? Ir dar dirba arkivyskupo giminaitis?
Ar arkivyskupas S.Tamkevičius nusižengė Bažnyčios kanonų teisei, nes kreipėsi į civilinę teisėsaugą, užuot atlikęs bažnytinį tyrimą pagal Kanonų teisę, kunigo A. Bulotos atveju?
Ar bus atsakyta? Abejoju. Jei dar ir bus reakcijų, tai vėl labiau emocingų, neargumentuotų, “aš manau, negalėtų” stiliumi.