Pradėkime nuo to, kad demokratinių procesų skatinimas ir kova su „režimu“ yra vienas iš Lietuvos užsienio politikos prioritetų - tai atsispindi ir demokratiškumo skatinimo programose ir bendrose politikos gairėse. Tą dažnai akcentuoja ir ponai valdantieji.
Ministro apsilankymas Prezidentūroje, tikėjau, reikš vieną paskutiniųjų jo darbo dienų. Rezultatas: „Prezidentė nereikalauja asmeninės atsakomybės“. O juk valdantieji supranta ir pripažįsta, kad duomenų apie A.Beliackį išdavimas Baltarusijai - Lietuvos klaida.
Kitas dėmesio vertas įvykis - vizų išdavimas ES nepageidaujamiems asmenims. Čia klausimas tik vienas - o kas būtų buvę, jei Baltarusijos pareigūnai vis dėlto būtų patekę į Šengeno erdvę? Vėlgi - žinybos skėsčioja rankomis ir plepa, kad „įvyko klaida, sudaryta darbo grupė, tiriame, bausime“.
Šiuo atveju Prezidentūra iš viso nekalba.
Dar norėčiau paminėti kritikuojamą 18 metų prastai veikusį tarpžinybiškumo mechanizmą, užsienio politikos koordinavimo klausimą.
Mieli ponai, prašyčiau nežiūrėti taip toli. Juk jūsų vyriausybė ir susidėliojo tokius mechanizmus. Juk ne kas kitas, o jūsų vyriausybė nustatė kas ir kaip koordinuoja užsienio reikalus, kaip sprendžiami kiti klausimai tarp skirtingų struktūrų.
O dabar prisiminkime, kai už netinkamą frazę buvo atšauktas Lietuvos ambasadorius Latvijoje, „nubaustas“ buvęs užsienio reikalų ministras ir daugybė kitų pareigūnų. Tuomet nesuprantama kodėl tokios atsakomybės Ponia reikalavo kitais atvejais? Kur ta kieta pozicija? Greičiausiai L.Bielinis tikrai buvo teisus.
Mano nuomone, valstybės tarnautojų klaidos - priežastis atleisti juos iš darbo. Tačiau šie „nesusipratimai“ - tarptautinio lygio skandalai, ilgam sumenkinę Lietuvą tarptautinės bendruomenės akyse. O tai jau ne „technika“. Tai - politika. O už netinkamą politiką turi būti ir politinė atsakomybė.
Jei nebus imtasi rimtų veiksmų - tiesiog viešai deklaruokite, ponai valdantieji, kad nusispjauti jums į procesus Baltarusijoje. Arba, gerbiami ponai, imkitės veiksmų, nustoję pūsti miglą į akis.