Ir čia prasideda užburtas ratas: policija vyksta tramdyti įsisiautėjusių triukšmadarių, kartais net nubaudžia, bet viskas tik tam kartui, tik tai nakčiai, kadangi kitą naktį fiesta prasideda iš pradžių. Ir taip be pabaigos. Galiausiai trūksta norinčiųjų naktimis miegoti kantrybė ir jie prisimena, kad jų savivaldybė yra išleidusi krūvas teisės aktų, reglamentuojančių viešąją tvarką mieste.
Ir čia gyventojai susiduria su įdomiausiais dalykais: pareigūnai nenori problemos spręsti iš esmės ir numeta ją vietos politikams, šie gi sugalvoja daugybę argumentų, pateisinančių jų nenorą laikytis teisės aktų, kuriuos patys ir sukūrė. Ir turime bizantiškąjį - rytietiškąjį valdymo modelį, kuomet valdantieji (atsiprašau, išrinktieji atstovauti!) paiso įstatymų ir teisės aktų tik kai naudinga jiems, o ne juos renkantiems.
Vilniuje tyla prasideda 22 valandą. Visi žino, kad ji prasideda tik popieriuje, nes pasilinksminimo vietų mieste apstu. Anot vieno savivaldybės pareigūno, vidurnaktį, užsidarius rimtiems restoranams ir kavinėms, „užsikabinusiųjų“ paslaugoms ištisos gatvės, pilnos iki 6 valandos ryto veikiančių barų bei terasų su garsiai leidžiama muzika. Ir šventė tęsiasi.
Bėda tik ta, kad mieste gyvena žmonės, kurie nori naktimis miegoti, nes tokiais jau juos ponas Dievas sutvėrė. Jie nenori kasnakt bendrauti su policija, jie tenori pailsėti, o rytą eiti į darbą ar į mokyklą. Išsimiegoję. Pasirodo, jog tai komfortas ( cituoju Vilniaus vicemerą R. Adomavičių).
Gal gerbiamas vicemeras trokštantiems tokio komforto pasiūlytų išsikelti į sodus ar daržus, bet kas gi pirks tada būstą centre, žinodamas, kad ramų miegą teks pamiršti? Ir kaip atrodys miesto centras ar Senamiestis, kai jame nebegyvens žmonės?
Kitas vicemeras J.Kaminskis dalijasi įspūdžiais iš Krokuvos: kaip ten daug turistų ir visi naktimis tik švenčia ir švenčia... Suprask, Vilnius iš visų jėgų stengiasi turistus pritraukti... Įdomu, ar čia gerbiamas mero pavaduotojas kalba apie lenkų piligrimus, būriais traukiančius aplankyti Vilniaus bažnyčių, ar turi omeny kitokį turizmą?
Teko girdėti, kad gruzinai buvo sugalvoję turistus vilioti lengvais kvaišalais, Tailande siūlomas sekso turizmas, tai gal mes girtuoklius kvieskime iš viso svieto? Ypač keista tokias mintis girdėti iš vicemero, viena ranka jau sanktuarijų statančio, kita laiminančio jaunimo girtuokliavimą per naktis. Jei gerbiamas J.Kaminskis pasivaikščiotų po naktinį Vilnių, pamatytų triukšmaujančio lietuviško jaunimo, o ne turistų būrius.
Ir sukasi užburtas ratas: policija dejuoja, kad trūksta kuro (jo trūko net vykstant į Vilniaus savivaldybės tarybos nario S. Novikovo nužudymo vietą. Anot komisarų, nors dviračiais važiuok!), Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnai bejėgiškai trūkčioja pečiais, politikai įstatymo laikymąsi traktuoja kaip komfortą...
Ši problema egzistuoja Palangoje, Šiauliuose, Kaune ir kituose Lietuvos miestuose ir ją reikia spręsti.
Savivaldybėms suteikta teisė vadovautis LR Alkoholio kontrolės įstatymo 18 str. 9 punktu: Savivaldybių tarybos, atsižvelgdamos į prekybos alkoholiniais gėrimais vietą, gyventojų, bendrijų, bendruomenių ar jų atstovų, visuomeninių organizacijų ar kitų institucijų raštu pareikštą nuomonę, policijos komisariatų pasiūlymus, turi teisę riboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, neišduoti licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais.
Vietiniai politikai turėtų būti pakankamai lankstūs, derindami gyventojų bei verslo interesus. Dviračio išradinėti nereikia: Lietuvos ambasadorė Prancūzijoje J. Balčiūnienė su šių eilučių autore dalijosi mintimis apie tai, kaip tvarkomasi Paryžiuje – nė kalbų nėra, kad bare grotų garsi muzika po 23 valandos. Naktiniai klubai ir barai įrengti taip ir tokiose vietose, kur jie ir jų klientūra niekam netrukdo, o savininkai tiesiogiai atsako už aplinką.
Vokietijoje ar Šveicarijoje dar griežčiau: pasiskundus aplinkiniams gyventojams barui leidžiama pasitaisyti tik vieną kartą, už pakartotinį pažeidimą - labai griežtos sankcijos.
Vilniaus miesto savivaldybėje paskutinio posėdžio metu kilo idėja įkurti darbo grupę, kuri, išnalizavusi gyventojų, verslininkų bei policijos nuomonę, pasiūlytų, kaip spręsti naktinių barų ir kavinių bei jų klientų keliamas viešosios tvarkos problemas.
Vienas siūlymų būtų mieste tik tam tikrose gatvėse ( kur tai netrukdo aplinkiniams gyventojams) leisti prekiauti alkoholiu iki pat ryto, taip pat numatyti atvejus, kai už piktybiškus ir pakartotinus pažeidimus atimama licencija prekiauti alkoholiu.
Turime pasirinkti, ar lygiuosimės į Rytų ar į Vakarų miestų kultūrą.