Bet dar neprasidėjus teismo posėdžiui, UAB „Grinda“ atstovaujantis advokatas Povilas Juzikis man pasiūlė taikos sutartį, sutikdamas apmokėti mano ieškinį - 250 Lt už patirtą žalą, apgadinus dvi padangas bei du ratlankius. Teismo salėje, padarius pertrauką, surašėme taikos sutartį, kuria „Grinda“ pripažino ieškinį bei įsipareigojo man jį kompensuoti per 8 dienas. Suma jau pervesta per banką, ir ginčas laikomas išspręstas taikos būdu.
Nors šis atvejis nebus įtrauktas į teismų praktiką kaip pagrindas priimti teisėjams sprendimus kitose analogiškose bylose dėl kelių nepriežiūros ir duobių gatvėse, bet kelius prižiūrinčios firmos, matyt, supranta, kad bylinėjimasis teismuose nėra joms naudingas.
Dar 2011 m. rugsėjį kitoje analogiškoje civilinėje byloje Vilniaus Apygardos teismas yra konstatavęs, kad būtent sostinės savivaldybei tenka atsakomybė už netvarkinguose keliuose įvykusių eismo įvykių pasekmes. Kadangi vairuotojas kelyje eismo taisyklių reikalavimų nepažeidė, žala buvo padaryta ne eismo įvykio metu, o automobiliui įvažiavus į duobę kelio važiuojamojoje dalyje, todėl ieškovui teisme teko įrodyti tik žalos ir priežastinio ryšio faktą.
Pasak teismo, policijos pareigūnų gatvės važiuojamojoje dalyje užfiksuota duobė yra pašalinė kliūtis, kurios pagal paskirtį kelio (gatvės) važiuojamojoje dalyje neturi būti. Tai yra kelio trūkumas, keliantis grėsmę eismo saugumui, ir tokio trūkumo normaliomis sąlygomis tokiame kelyje eismo dalyviai negali tikėtis.
Vilniaus miesto savivaldybei, kaip kelio savininkui, teko pareiga pasirūpinti kelio ruožo, kurio važiuojamojoje dalyje buvo duobė, paženklinimu, kad būtų atkreiptas eismo dalyvių dėmesys į tokios kliūties kelyje egzistavimą - pabrėžė teismas. Tad vairuotojai, papuolę į analogiškas situacijas, tegul drąsiai duoda savivaldybę bei su ja sudariusią kelių priežiūros sutartį UAB „Grinda“ į teismą dėl žalos atlyginimo.