Būdama Juozo Gruodžio Utenos bažnyčios choro dalyvė, prisiminė iškilmingas skambėjusias naujas dainas “Išauš kita gadynė“ ir pačių žmonių, sukurtas tai progai, liūdnas “Ataina traukinėlis su daugeliu vagonų, išveš mano bralalį in karą japonų“.
Gyvendamas Sibire, sutikau to karo liudininkų-lietuvių ir rusų, todėl kažkiek galėjau atkurti tų įvykių scenas.
Artėjo didi mūsų tautai jubiliejinė data 1905 metai. Ėmiausi rašyti knygą. Parašiau, tiktai niekas nesiruošė nei spausdinti, nei finansuoti, nors kitos knygos, tolimos nuo mūsų tautos istorijos, ėjo be didesnių trukdymų. Iš nusivylimo jau buvau pasiruošęs rankraštį sudeginti. Tada prisiminiau buvusį premjerą Bronislavą Lubį, kuriam anksčiau buvau padovanojęs prisiminimų knygą apie tremtį. Buvau išklausytas ir paremtas. 2002 metais leidykla “Vaga“ išleido romaną “Juodanugarių laikai“. Jam nebuvo svetima mūsų istorija.