Ne vieną mėnesį valdžia skelbėsi kovojanti su „Gazprom“ dėl mažesnių dujų kainų ir vaidino labai besistengianti, kad gyventojai už artėjantį šildymo sezoną monopolininkams mokėtų mažiau, tačiau atėjus šildymo sezonui buvo pripažinta, kad nieko negalima padaryti.
Dėl tokios apverktinos padėties valdžios viršūnės nenori prisiimti jokios atsakomybės, nes šiuo klausimu valdžia esanti bejėgė ir nieko savo šalies gyventojams padėti negali. Prezidentė D.Grybauskaitė pasakė: „Du trečdaliai kainos priklauso nuo kuro – dujų - kainos, kuri priklauso ne nuo Lietuvos, o nuo tarptautinių tendencijų.“ Ar iš tiesų valdžia nori, bet nieko negali padaryti gyventojų labui? Manau, kad ne.
Pirmiausia, kieta Vyriausybės kova ir nenoras nusileisti „Gazprom“ bei dujų tiekimo į Lietuvą tarpininkams nereiškia to, ką sako D.Grybauskaitė: „O prašyti malonės iš vienos ar kitos šalies, kad nuleistų kainą – atvirai sakau – reikštų prašymą atsivežti saulę. Prieš daugelį metų saulę jau vežėmės ir už tai daug sumokėjome.“
Tikrai nesakau, kad reikia nuolaidžiauti dujų tiekėjams, tačiau derėtis ar net realiai pakovoti ne dėl šou ar dujininkų interesų, bet dėl mažesnių dujų kainų galima. Reikia pastebėti, kad valdžia nuoširdžiai Lietuvos gyventojų labui iki šiol nieko nedarė, kad dujų kainos būtų mažesnės. Visa ši „kova“ su „Gazprom“ yra naudinga dujų tarpininkams ir korupcionieriams. Ar galima į derybas pas aukštus Rusijos pareigūnus siųsti eilinį ministerijos klerką? Šiuo metu jau vyksta dar didesni absurdai - nenorima net derėtis su Rusija.
Tokia Lietuvos valdžios pozicija yra nusikalstama. Negalima taip naikinti savo tautiečių, kurie po tokio genocido, neturėdami išeities, gali patys prašytis V.Putino saulės. Turime ir galime derėtis bei apginti Lietuvos verslo ir gyventojų interesus. Noriu priminti, kad per Lietuvą eina dujų tranzitas į Kaliningrado sritį. Žinoma, šis svertas gali būti panaudotas tik kraštutiniu atveju, jeigu visas kitų svertų arsenalas ir politinis bendravimas aukščiausiu lygiu būtų išnaudotas. Mano nuomone, iki kraštutinio atvejo derybos neturėtų užtrukti, nes valdžia gali ir turi panaudoti pakankamai kitų turimų svertų, tik jeigu valdžia norėtų tiesiogiai bendrauti su aukščiausiais Rusijos pareigūnais ir atsisakytų dujų tarpininkų pagalbos.
Antra, nesutinku su D.Grybauskaite, kad vienintelė galima vietinė įtaka šilumos kainai yra prezidentės iniciatyva priimtos Šilumos ūkio įstatymo pataisos. Be to, dar nežinia, kas išloš iš šių pataisų. Šie pareiškimai yra išsisukinėjimai, nes nenorima kovoti su monopolininkais, kurie valdo dujų ir šilumos sektorius. Tai galima pavadinti valstybės griovimu, nes toleruojama visiška netvarka ir nežabotas monopolininkų siautėjimas.
Apie kokią tvarką valstybėje galima kalbėti, kai prasidėjus šildymo sezonui gyventojai nežino, kiek reikės ateityje mokėti ir ką jiems realiai paskaičiuos monopolininkai? Juk viskas paliekama sąskaitos išrašymo metu monopolininko nuotaikos ir godumo lygiui.
Galima vienareikšmiai teigti, kad valdžia ne tik turi ir gali pasirūpinti Lietuvos gyventojais, bet šiuo atveju tiesiog privalo ne siekti, o atlikti būtinus darbus, kurie sumažintų dujų ir šilumos kainas.