Deja, toji įgaliota institucija – Ūkio ministerija – užuot rengusi poįstatyminius aktus ir užtikrinusi, kad įstatymas būtų vykdomas, dėl nesuprantamų priežasčių užmigo žiemos miegu.
Prabėgo šeši mėnesiai, už lango – gruodis, o įstatymas iki šiol neveikia. Man toks ministro Rimanto Žyliaus vadovaujamos institucijos neveiklumas kelia didžiulį susirūpinimą. Ką darys ir kaip pasiaiškins ministras, jei dėl jo neveiklumo iš nedidelių agentūrų kelialapius pirkę žmonės praras pinigus?
Kreipiausi į generalinį prokurorą Darių Valį, prašydamas ginti viešąjį interesą bei ištirti, kodėl yra vilkinamas Turizmo įstatymo įgyvendinimas, taip pat kreipiausi į šalies prezidentę Dalią Grybauskaitę. Tenka tik apgailestauti, bet iki šiol šiame reikale nematyti net menkiausio proveržio.
Taigi norėčiau dar kartą viešai paklausti Ūkio ministerijos bei Turizmo įstatymo įgyvendinimą prižiūrinčio Valstybinio turizmo departamento atstovų – kodėl jau beveik pusmetį yra delsiama priimti Turizmo įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus? Turime paradoksalią situaciją, kai yra priimtas įstatymas, tačiau praktikoje jis neveikia.
Seniai seku ir stebiu Valstybinio turizmo departamento veiklą, daugybę kartų atkreipiau ir ankstesnio, ir dabartinio Ūkio ministro dėmesį į trūkumus. Deja, matau vien keistą užsispyrimą ir demagogiją – pradedant nesugebėjimu įgyvendinti Seimo priimto Turizmo įstatymo ir baigiant tokiais neefektyviais projektais, kaip TIC, kurių finansavimas, mano nuomone, neturi prasmės. Kodėl valstybė turi išlaikyti tokią organizaciją, kuri nesugeba tinkamai vykdyti tiesioginių savo funkcijų?
Ši situacija pirmiausiai kenkia vartotojams, kuriems įstatyme numatytos garantijos realiai neveikia.
Ūkio ministerijos kancleris Gediminas Miškinis, 2011 metų spalio 25 dieną vykusiame Ekonomikos komiteto posėdyje atvirai pripažino, kad įstatymas nevykdomas, tačiau situacija ir toliau lieka nepakitusi. Vengimas įgyvendinti naujos Turizmo įstatymo redakcijos nuostatas, nenoras reglamentuoti finansinių įsipareigojimų vykdymo garantijas poįstatyminiais aktais gali kainuoti milijoninius nuostolius vartotojams.
Būtent dėl šių priežasčių, remdamasis Konstitucijos 18 str. nuostatomis, Prokuratūros įstatymo 2 str. bei kitais teisės aktais, reglamentuojančiais viešojo intereso gynimą, paprašiau generalinioprokuroro atlikti ikiteisminį tyrimą dėl Turizmo įstatymo nuostatų nevykdymo ir patraukti atsakomybėn už tai atsakingus asmenis.
Ir toliau atidžiai seksiu šią situaciją, matydamas vilkinimą sieksiu, kad toks aplaidumas nebūtų priimamas kaip norma, kad už tai atsakytų institucijos, neatlikusios įstatyme numatytų savo pareigų.
Noriu pabrėžti, kad situacija yra rimtesnė, nei kai kam atrodo. „Jovitos turizmo agentūros“, taip pat bendrovės „Gustus vitae“ klientai jau patiria, ką reiškia likti be draudimo. Bijau, kad neatsitiktų kaip su „Snoro“ banku, kuomet prireikė per dieną keisti krūvą įstatymų ir pripažinti, kad bankų priežiūroje klestėjo netvarka bei savivalė, biurokratinis požiūris ir neatsakingumas.
Turime nedelsiant reaguoti, jei nenorime antro „Snoro“. Nebent Ūkio ministras atlygins iš savo reprezentacinių lėšų fondo, tačiau gali jo ir pritrūkti.