Gera valia ar gera afera?

Tikslui pasiekti buvo pateikiami melagingi argumentai, jog neva nėra Lietuvoje tradicinių žydų religinių bendruomenių ir jų teisių perėmėjų. Buvo bandoma dėti lygybės ženklą tarp žydų religinės bendruomenės ir asociacijos - žydų bendruomenės, neva tai, vienas ir tas pats. XIX a. Pabaigoje - XX a. pradžioje tradicinė žydų gyvenimo sankloda, kuri rėmėsi vieningu žydų tapatybės pagrindu suiro. Nuo 1925 metų Lietuvos Nepriklausomos valstybės pripažintas žydų bendrijos tipas - tikybinė žydų bendruomenė.

Būta bandymų, iš žydų socialistų grupuočių, nusavinti religinės paskirties turtą ir perduoti sekuliarioms žydų organizacijoms. Bet, 1927 m. pabaigoje vidaus reikalų ministras Ignas Musteikis nusprendė, kad sekuliarios organizacijos neturi teisės perimti ar nusavinti religinio turto. Istorija kartojasi, asociacija – Lietuvos žydų bendruomenė į pagalbą pasitelkdama Amerikos žydų politinę organizaciją, per nuolankų ir palankų Ministrą pirmininką Andrių Kubilių, kanclerį D. Matulionį, sukurpia planą, kaip išfiltruoti anot D. Matulionio, tradicines žydų religines bendruomenes iš proceso, teigiant, kad nėra Lietuvoje žydų tradicinių religinių bendruomenių ar jų teisių perėmėjų. Sėkmingam plano įgyvendinimui įtraukiami reikalingi ir patikrinti asmenys, kurie fondo kūrimą ir įstatų svarstymą laikys patikimai po devyniais užraktais, kad jokie nefiltruoti nesužinotų ir nepatektų. Geros valios įstatymo iniciatorių planas ir geismas - žydų religinių bendruomenių nekilnojamojo turto restitucijos problemą išspręsti centralizuotai, perduodant valdyti ir skirstyti visą žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą ar kompensaciją už jį, siauram rateliui, įvykdytas ir išpildytas su kaupu. 2012- 04 -02 Vyriausybės pasitarime Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas pateikia LR Vyriausybės nutarimo projektą dėl fondo, skirto disponuoti kompensacija už Lietuvos žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą, paskyrimo. „Kiek galime spėti iš gautų Vyriausybėje raštų, tos pačios bendruomenės su tais pačiais argumentais ir toliau lieka prieštaraujančios to įstatymo įgyvendinimui. Naujų kokių nors argumentų nėra, todėl apsvarstę visą pasirengimą įstatymo įgyvendinimui esame pasirengę trečiadienį priimti sprendimą“, - viešai kalbėjo A. Kubilius. D. Matulionis, viešai patikslino, kad už fondo įkūrimą yra atsakinga Lietuvos žydų bendruomenė su kitomis organizacijomis atstovaujančioms šios bendruomenės interesus.

Kyla aibė klausimų. Kokius argumentus pateikė asociacija – Lietuvos žydų bendruomenė, kuri įkurta 1992 metais? Šiltą ir jaukų glėbį? Kokios sąsajos asociacijos – Lietuvos žydų bendruomenės su tradicinių religinių bendruomenių turtu ar kompensacijos už jį? Ar jau negalioja Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymas? Kokiu pagrindu asociacija - Lietuvos žydų bendruomenė perėmė tradicinių religinių bendruomenių funkcijas?

Kokios kitos organizacijos atstovauja šios bendruomenės interesus? Kokiu teisės aktu Ministro pirmininko tarnyba pavedė Lietuvos žydų bendruomenei steigti fondą? Susitarimu su grifu „SLAPTAI“? Ar Vyriausybės kancleris D. Matulionis jau pamiršo, kad Geros valios įstatyme nėra nuostatos apie tai, kas yra atsakingas arba kokioms organizacijoms yra suteikta teisė steigti fondą?

Įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje yra numatyta tik fondo kolegialaus valdymo organo sudėtis. Ar Ministras pirmininkas, tradicinės katalikų konfesijos gerbėjas, pamiršo, kad Lietuvoje šimtus metų savo veiklą vykdė ir nenutrūkstamai vykdo tradicinė Kauno žydų religinė bendruomenė ir tradicinė Vilniaus žydų religinė bendruomenė ? Akivaizdu, kad Geros valios įstatymas, buvo kuriamas vienam juridiniam asmeniui, viešajai įstaigai „Lietuvos žydų paveldo fondui“. O kad planas pavyktų ir kompensacijos lėšos patektų, ten kur reikia, tikslo bei plano įgyvendinimui, viešoji įstaiga „Lietuvos žydų paveldo fondas“ įsteigia, kitą viešają įstaigą „Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą disponavimo fondą“. Jo valdybą sudaro 12 fizinių asmenų , 7 iš jų užsienio piliečiai, kurie neturi jokio ryšio su Lietuva ir tradicinėmis Lietuvos žydų religinėmis bendruomenėmis. Buldozeris važiuoja, procesas vyksta, įstatymas „pritemptas“ prie fondo, fondas prie įstatymo. Premjeras viešai teigdamas, kad prieštaraujančios bendruomenės nepateikė jokių naujų argumentų viešai meluoja. Ar Vyriausybei yra nežinoma, kad specialiųjų tyrimų tarnyba savo iniciatyva atliko Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą įstatymo antikorupcinį vertinimą ir nustatė, kad įstatymo nuostatos yra rizikingos korupciniu požiūriu ir galimas pasipelnymas valstybės sąskaita bei pasiūlė Teisingumo ministerijai ir Seimo teisės ir teisėkūros komitetui tobulinti įstatymo nuostatas. 2012-03-20 Kauno žydų religinė bendruomenė užregistravo Ministro pirmininko tarnyboje prašymą neskirti fondo bei inicijuoti Geros valios įstatymo pataisas ir pateikė Specialiųjų tyrimo tarnybos išvadas. Bet, Ministras pirmininkas, jo tarnybos kancleris D. Matulionis ir teisingumo ministras užsisklendė, atsisako girdėti, išklausyti ir priimti žydų religinių bendruomenių atstovus. 2012-04-02 Vilniaus Gaono vaikaitis rabinas S. J. Pfeferis nuo 8.00 val. ryto bandė patekti pas LR Ministrą pirmininką, tačiau nesėkmingai. Didesnio spjūvio būti nebegali. Nors Ministras pirmininkas išskirtinai randa laiko neoficialiems susitikimams su užsienio žydų verslininkais, kurių interesus, siekiant kompensacijos lėšų už Lietuvos žydų religinių bendruomenių turtą, atstovauja Lietuvos žydų bendruomenė. Gal jam didelį įspūdį daro, užsienio žydų verslininkų, ypatingas sugebėjimas herojiškomis pozomis manipuliuoti situacija bei Holokausto aukų atminimu? Ar Holokausto industrijos atstovų gniaužtai tokie stiprūs, kad neįmanoma iš jų išsivaduoti? Kas įgaliojo Ministrą pirmininką ir jo tarnybos kanclerį spręsti, kas turi teisę į kompensaciją už Lietuvos žydų tradicinių religinių bendruomenių išlikusį nekilnojamąjį turtą? Kas įgaliojo Vyriausybę ir asociaciją – Lietuvos žydų bendruomenę spręsti, jog kompensacijos lėšos už Lietuvos žydų tradicinių religinių bendruomenių išlikusį nekilnojamąjį turtą, turi būti naudojamos fondo projektams? Juokingai skamba vieši D. Matulionio pareiškimai, kad vyriausybė prieš paskirdama fondą, paprašė aiškai aprašyti, kaip bus skirstomi pinigai, bet kadangi įstatyme nėra numatyti kriterijai, todėl ir Vyriausybė negali reikalauti, kad būtų pateikti kriterijai ar taisyklės.

Ar D. Matulionis pamiršo, kaip mūru stojo, kad įstatyme nebūtų jokių kriterijų, ir jokio aiškumo, reikalavo, kad viską spręstų fondo valdytojai. Ar jau pamiršo D. Matulionis, kaip svarstant įstatymo projektą Seimo teisės ir teisėtvarkos komitete, prieš posėdžius pirmas apsilankydavo komiteto pirmininko kabinete, svarstymo metu perimdavo posėdžių vedimą ir įstatymo projekto svarstymą į savo rankas, ir akivaizdžiai įtakojo, kad įstatyme būtų įtvirtintos, tik siauram rateliui, naudingos nuostatos? Ministro pirmininko tarnybos kanclerio išskirtinis dėmesys Geros valios įstatymo svarstymui ir jo vykdymui kelia pagrįstų abejonių valstybės tarnautojo šališkumu. Propagandinė Holokausto industrijos kampanija, kuriai pasidavė Ministras pirmininkas Andrius Kubilius, teisingumo ministras Remigijus Šimašius, Vyriausybės kancleris, manipuliavimas kažkokiu konfliktu bei nesutarimu tarp bendruomenių, faktų neigimas, pavyko. Milijonų statymas, nukentėjusių nuo Antrojo pasaulinio karo ir Lietuvos tradicinių žydų religinių bendruomenių vardu, padarytas. Ledai pajudėjo, ponai prisiekusieji! Valio!