Mintyse peržvelgiau kelių pastarųjų metų politinių įvykių areną ir supratau, kad ši partija turi kur kas turtingesnį Lietuvai naudingų nuveiktų darbų bagažą nei kuri nors kita. Priimti populistinį sprendimą, pučiantį į vieną dūdą su garsiai šaukiančiais ir nepatenkintais, tvirtos valios nereikia, tačiau ryžtis priimti nepopuliarius sprendimus, siekiant ištraukti Lietuvą iš ekonominės krizės, reikia drąsos ir tvirto stuburo.
Ne bet kam skiriami Pasaulio lyderio apdovanojimai, turiu galvoje Roterdamo Erasmus universiteto Ekonomikos fakulteto asociacijos mūsų premjerui Andriui Kubiliui šiais metais įteiktą apdovanojimą už ypatingus nuopelnus, siekiant atgaivinti Lietuvos ekonomiką. Gerbiu šią partiją už nepopuliarius, tačiau esminius valstybės gerovei sprendimus.
Priežasčių, pagrindžiančių savo pasirinkimo teisingumą, turiu ir kitų. Tarkime, energetika. Manau, energetinė nepriklausomybė, kurios nuosekliai siekia konservatoriai, didžiausias Lietuvos nepriklausomybės ir saugumo garantas. Šiuo metu apie 70-75 proc. elektros yra perkama iš Rusijos. Kiekvienais metais 2 mlrd. Lt. sumokame Rusijai, vien tik už elektrą ir dujas, reikalingas elektros gamybai. Gaminant pigią elektrą Lietuvoje, šie 2 mlrd. Lt. Lietuvos vartotojų pinigų liktų Lietuvoje. Tad reikalingas darbų tęstinumas, kurį, mano manymu, konservatoriai ir gali užtikrinti.
Kodėl fiziniai asmenys turėtų remti partijas?
Praėjusių metų pabaigoje Lietuva perėjo prie naujos politinių partijų finansavimo sistemos. Priimti politinių partijų finansavimo įstatymo pakeitimai, kurie šią sistemą daro skaidresnę, atviresnę. Nebeliko galimybių juridiniams asmenims remti partijas. Tačiau šis įstatymas leidžia kiekvienam dirbančiajam remti tą politinę jėgą, kurią jis palaiko, ir skirti jai 1 proc. pajamų mokesčio dalį. Tai, mano nuomone, sudaro galimybę visoms partijoms tapti atsparioms ir nepriklausomoms nuo įtakingų interesų grupių, o taip pat priartėti prie paprastų žmonių ir bendruomenių.
Prigijus tokiai praktikai, galbūt ateityje būtų galima atsisakyti partijoms skiriamų valstybės dotacijų. Iš viso partijų dotacijoms šių metų biudžete numatyta 20 mln. 278 tūkst. litų. Partijoms iš biudžeto skiriama suma, palyginti su praėjusiais metais, smarkiai padidinta dėl įstatymo, kuriuo verslui iš viso uždrausta aukoti partijoms, o fiziniams asmenims ribotas sumas leista aukoti tik politinės kampanijos metu. 2011 metais partijoms iš biudžeto iš viso skirta per 5,4 mln. litų, 2010 metais - per 9,5 mln. litų.
Noriu priminti, kad naujoji partijų finansavimo sistema nekonkuruoja su galimybe 2 proc. gyventojų pajamų mokesčio skirti įstatymuose numatytiems paramos gavėjams (vaikų darželiams, mokykloms, bibliotekoms, įvairioms nevyriausybinėms organizacijoms, sporto klubams ir t.t.).
1 proc. – tai papildomas pajamų mokesčio procentas, skiriamas tik politinių partijų rėmimui. Taigi įstatymų numatyta tvarka kiekvienas dirbantysis gali skirti iš viso 3 proc. savo pajamų mokesčio: 2 proc. paramos gavėjams ir 1 proc. politinėms partijoms.
Skirdamas vieną procentą, jaučiuosi prisidedantis prie geresnės, teisingesnės ir švaresnės Lietuvos kūrimo. Raginu ir kitus apsispręsti ir paremti partiją, kurios idėjos ir darbai jums atrodo to verti. Aš jau apsisprendžiau.
Jokiai partijai nepriklausantis
Vytenis Andriušis