Norėta parodyti, kad ne vien energetinė nepriklausomybė Lietuvai bus užtikrinta, bet ir elektros kaina bus konkurencinga, bus galima ją parduoti rinkoje. Kas tuo metu manė kitaip, išvadinti nesusipratėliais ir dar baisiau.
Didelis etapas lyg ir užbaigtas, o klausimai žmonių galvose išlieka. Paprasti - neatsakyti. Iš kitos pusės - esminiai.
Kad ir kiek debatų vyko viešoje erdvėje, liko visiškai neaišku, ar Vyriausybė taip pat rimtai ir iš esmės svarstė galimas alternatyvas atominei energetikai. Jei taip, kodėl tokios informacijos nebuvo? Argumentų kalba lyginant alternatyvas, manau, būtų efektyviausia.
Tuo pačiu kyla klausimas, ar buvo atlikta išsami galimybių studija? Kiekvieną kartą viešoje erdvėje klausantis politikų ir specialistų galima buvo pasimesti vis naujuose argumentuose, vietoj to, kad pateikti tokios studijos konkrečias ir apibendrintas išvadas.
Kiekvieną kartą ir pačių Atominės elektrinės kaštų demonstruojamas skaičiavimas įvesdavo dar daugiau painiavos, nes dešimtmečius eksploatuojama elektrinė, kaip ir pati valstybė, susidurs su vis naujais iššūkiais.
Juk šiandien niekas pasaulyje nežino, kiek kainuos radioaktyvių atliekų laidojimas, kokia bus urano kaina po 50 metų, kai jo jau praktiškai nebebus, arba kokia bus elektros kaina po 50 metų, kai energija bus gaunama iš vandenilio ar kitais alternatyviais būdais.
Labai svarbūs būtų Vyriausybės argumentai ir dėl nenuspėjamo incidento per ateinančius dešimtmečius būsimoje Atominėje elektrinėje efektyvaus valdymo. Esame nedidelė, genetiškai ir istoriškai unikali tauta ir matėme, kaip sunkiai sekėsi tvarkytis japonams.
Būtų ir dar keli paprasti klausimai, į kuriuos neatsakyta.
O atsakyti į juos galėtų tarptautiniai ekspertai, atlikę auditą ir įvertinę, ar visos užduotys ir namų darbai, nusprendus Lietuvai įgyvendinti amžiaus projektą, yra atlikti. Tarptautiniai auditoriai, jei jiems duoti tokią užduotį, galėtų atsakyti ir į klausimą, ar tikrai Lietuvai būtent Atominės elektrinės projektas yra labiausiai apsimokantis, lyginant su kitom alternatyvom, žiūrint ilguoju laikotarpiu.
O po to, gavus visą įmanomą informaciją ir žinant, koks svarbus šis projektas Lietuvos energetinei nepriklausomybei ateityje bei turint greičiausią internetą Europoje ir efektyviausiai veikiančius internetinius tinklus, tauta elektroniniu būdu referendume nuspręstų, ar Lietuvai reikia Atominės elektrinės.
Tai būtų ir demokratiška, ir atsakinga.