Ar mes išlikome tokie narsūs ir drąsūs? Didelis klausimas. Dabartinė Žemaitijos situacija rodo visai ką kitą. Žemaitijos politiniams reikalams atstovauja organizacijos, kurios turi rūpintis kultūriniais renginiais, Žemaičių ir Žemaitijos partijos nariai kaltina vieni kitus pinigų pasisavinimais ir kitomis aferomis. Jau 20 metų kalbama apie tai, kad reikia kreiptis į UNESCO dėl Žemaičių Tautos ir kalbos išsaugojimo.
Daugelio Žemaitijoje veikiančių organizacijų nariai yra vyresnio amžiaus, o jaunimui durys - vos praviros. Kai kurios organizacijos įsikūrusios pinigams plauti, o kai kurios - žemaičius kiršinti.
Turime Žemaitijoje ir istorikų, kurie slapstydamiesi jos vardą teršia ir pasakas seka, kad Žemaitijos nė nebuvo. Jeigu Žemaitijos nebuvo, tai ko tada „Žemaičių kultūros draugija“ paslapčia su Telšių meru Vytautu Kleiva bei Telšių rajono vyriausiu architektu Algirdu Žebrausku pakvietė popiežių į Žemaičių krikšto 600 metų jubiliejų? Kam Vyriausybė Žemaičių krikšto ir Žemaičių vyskupystės įsteigimo 600 metų jubiliejaus minėjimo programai iš Privatizavimo fondo skyrė 1,5mln litų?
Daugelis žemaičių buvo pasipiktinę tokiu kvietimu, nes kaip žinome mūsų protėviai ir buvo tuo ypatingi, kad nepasidavė pakrikštijami per jėgą ir išliko ištikimi savo senajam gamtos tikėjimui. Kalbama, kad prievarta bandant pakrikštyti žemaičius buvo išžudyta apie milijoną vyrų, moterų bei vaikų. Pyksta daugelis mūsiškių ant „Žemaičių kultūros draugijos“, kad žudynių užsakovą - krikščionių bažnyčią - pasikvietė tarsi į šventę, nors tai turėtų būti minima kaip gedulas, mat istorija byloja, kad būtent krikščionybės skleidėjai žudė žemaičius. Kai kurie „Žemaičių kultūros draugija“ nariai sako, kad popiežių pakvietė Žemaitijos atsiprašyti.
„Žemaičių kultūros draugijos“ nariai pasipiktino, kad nebuvo kviesta į susirinkimą šitokiu mums svarbiu klausimu. Vienas iš narių Augustas Narmontas jaučiasi apgautas ir paniekintas tokiu organizacijos kai kurių asmenų veiksmais. A. Narmontas sako, kad galimai „Žemaičių kultūros draugija“ organizacijos uždaviniai yra tarnauti bažnyčiai ir iš to pasipelnyti.
Norėtume paminėti vieną save labai svarbiu laikantį Romualdą Miceiką, kuris yra sumastęs pastatyti Žemaičių medinę pilį, netoli Varnių miestelio. Jis bandė supilti piliakalnį, ant kurio, kaip jau keletą metų sako, netrukus atsiras pilis. Susirinkimuose R. Miceika jau daugeliui nusibodęs savo kalbomis, kad tuoj, labai greitai bus pastatyta pilis. Paskutiniame susirinkime jis pasakojo, kad jau suvežta mediena ir tuoj prasidės pilies statybos, bet nuvykus pasižiūrėti - vaizdelis tebebuvo toks pat, kaip ir prieš keletą metų.
Nuvykus pas R. Miceiką prie piliakalnio, kur buvo susirinkę daug žemaičių aktyvistų ir paklausus kodėl, dar nestovi pilis, atsakymą gavome, kad dėl visko kaltas Egidijus Skarbalius, kuris neva žadėjo padėti su savo žmona „prastumti“ Europinį projektą, bet paėmęs pinigus dingo kaip į vandenį.
Daug kalbų ir dėl Žemaitijos vėliavos. Kuri iš jų yra tikra? Nes kai kuriose vėliavose Žemaitijos herbas „išpuoštas“ vien kryžiukais ir meškomis su apykaklėmis, kitose - dvi meškos raudoname fone, o R. Miceika gyrėsi, kad sukurs tikrą Žemaitijos vėliavą ir patvirtins ją Prezidentūroje heraldikos komisijoje.
Kaip žemaičiai, kurie garsėjo drąsa ir narsa dabar galime rašyti, kad daugelis žemaičių patriotų ir aktyvistų yra tiesiog bobučių lygio. Kai kurie net įgiję papūgos sindromą - kartoti vieni kitus. „Žemaičių kultūros draugija“ išleido žemaitiškus pasus, tuoj iš paskos kiti išleido plastikines tapatybės korteles.
Kai kurios organizacijos giriasi tuo, kad sugeba sukviesti vasarą po kelis šimtus Žemaičių pagerti alaus ir apsvaigus paklykauti prie mikrofono, o išsiblaivius išsiskirstyti. Mano nuomone, pakviesti į renginį kur būtų nemokama muzika ir vieta apsistoti daug sugebėjimų nereikia. Tik kokia to renginio prasmė - lieka neaišku, nes šitokiuose renginiuose apsvaigę žmogeliai ir garsi muzika nėra tinkamiausia aplinka, kurioje būtų galima išspręsti Žemaitijai svarbias problemas.
Negalime nutylėti ir Durbės kautynių 750-ųjų metinių, kurias iš sumanytojų Vaido Želvio, Augusto Narmonto, Lino Zeniausko, Liongino Želvio, Egidijaus Skarbaliaus, Ramučio Stankevičiaus, Juozo Matulevičiaus bei Stasio Gvažiausko pasisavino kai kurie „gudručiai“ ir šventę pavertė pajuokos objektu.
Vietoj planuoto paminklo, kurį jau buvo padarę sumanytojai „gudručiai“ pasitarę su Vyriausybės atstovais ir gavę paramą pastatė paprastą akmenį ant kurio užrašė „Durbės mūšis 1260“ ir šalia akmens pritvirtino lentelę kurioje buvo parašyta, kad mūšį laimėjo Lietuviai... 1260 m. liepos 13 d. įvyko Durbės mūšis, kuriame žemaičių kariuomenė susikovė su Vokiečių ordino ir Livonijos ordino kariuomene. Kryžiuočių karines pajėgas sudarė apie 8000 vyrų ir 200 riterių, žemaičiai sutelkė apie 4000 karių.
Sambūrio „Būkime vieningi“ organizacinė grupė, prie kurios mielai prisijungė ir žemaitis Vaidas Želvys bei dar kiti „truopnė“ žemaičiai, nusprendė padėtį šiek tiek taisyti, kad nebūtų gėda gyventi Žemaitijoje ir vadinti save žemaičiu.
Gegužės 12-ąją Palangoje suorganizavome Pasaulio Žemaičių sueigą. Sueigoje nuspręsta, kad reikia kreiptis į UNESCO, dėl Žemaičių Tautos ir kalbos išsaugojimo. Tam surinkta darbo grupė, kuri netrukus surašys ir išsiųs 20- ties metų kažkieno rašomą pažadą. Tie, kas nori prisidėti prie šios grupės - mielai kviečiame.
Prieš keletą savaičių prie bendro stalo susėdo „Žemaičių“ ir „Žemaitijos“ partijos, kurios sudarė derybines grupes ir, tarpininkaujant „Būkime vieningi“ bei V. Želviui, nutarė susijungti ir nebejuokinti Žemaitijos. Sueigoje „Žemaitijos partijos“ pirmininkas E. Skarbalius perskaitė pranešimą apie sėkmingą susijungimą.
Taip pat nutarta, kad tikslinga teisėtai, neprievartiniu būdu, savanoriškai su aktyviausiai valstybės labui veikiančių žmonių pagalba, atstatyti Lietuvos Karalystę su šiuolaikiškai patobulinta Karaliaus įstaiga bei Lietuvos Didžiąją Kunigaikštyste - kaip panašių tikslų šalių sandraugą, dėl Žemaičių ir kitų senbuvių tautų tikslų įgyvendinimo užtikrinimo platesne kaimynine apimtimi.
Sudaryta Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės - Karalystės Atkuriamosios Tarybos veiklos atnaujinimo grupė, kuri dirba visos Lietuvos ir ne tik labui. Norime priminti, kad niekas nesiruošia atkurti Žemaitijos kunigaikštystės, kaip kai kas bandė šitaip interpretuoti. Tai yra ne Žemaitijos, bet Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės - Karalystės Atkuriamosios Tarybos veiklos atnaujinimo grupė.