Šiuo metu Lietuvoje elektros biržoje elektra perkama po 15-16 Ct/kWh, tuo tarpu su vėjo pagalba pagaminta elektra superkama mokant po 32Ct/kWh, o saulės celių pagaminta kWh – po 1,60Lt/kWh. Be to, tenka nuolat laikyti “karštą“ rezervą, kuris įsijungia, kai ant saulelės užslenka debesėlis arba nurimsta vėjas. Laimei, Lietuvoje kol kas pagaminama mažai elektros iš atsinaujinančių šaltinių, nes kainų skirtumą tenka padengti galutiniams elektros vartotojams.
Daug kalbama apie galimas avarijas atominėse elektrinėse ir pasekmes joms įvykus. Kol žmonės stato ir eksploatuoja galingus energetinius įrengimus, avarijos gali įvykti. Reikia stengtis, kad jų būtų kuo mažiau ir kad neigiamos pasekmės būtų kuo mažesnės. Panagrinėkime šiuo požiūriu atomines elektrines.
Iš G. Adlio straipsnio sužinome, kad šiuo metu pasaulyje elektrą gamina 436 branduoliniai reaktoriai ir statomi 65 nauji reaktoriai. Palyginkime jų saugumą su įprastomis elektrinėmis. Naudosimės tarptautinių organizacijų surinkta ir paskelbta statistika.
Visoje atominės energetikos istorijoje užfiksuota 60 įvairių avarijų, iš jų 3 - stambios. 1979 m. įvyko avarija JAV „Three Mile Island“ elektrinės antrajame bloke. Avarijos metu išsilydė reaktoriaus aktyvinė zona ir didelis kiekis radioaktyvių medžiagų pateko į elektrinės vidų, į išorę radiacija nepateko. Žmonių aukų pavyko išvengti.
1986 m. įvyko Černobylio katastrofa. Vienas iš 4 reaktorių buvo praktiškai sunaikintas ir daug radioaktyvių medžiagų pateko į aplinką.
Neseniai dėl dižiulio cunamio sukeltų bangų įvyko avarija Fukušimos atominėje elektrinėje. Sprogus susikaupusiam vandeniliui buvo sugriauti trys reaktoriai. Daug radioaktyvių medžiagų pateko į aplinką, tiesa, keliolika kartų mažiau negu Černobylio katastrofoje.
Kiekviena šių avarijų tarptautinių ekspertų buvo detaliai išnagrinėta, atkreipiant ypatingą dėmesį į katastrofų įtaką žmonių sveikatai ir aplinkai. Rezultatai paskelbti specialiuose pranešimuose ir JT kuruojamuose leidiniuose.
JT atominės radiacijos poveikio komitetas 2008 m. paskelbė ataskaitą, kurioje išanalizavo visų iki tų metų įvykusių avarijų poveikį žmonėms ir aplinkai. Kiekvienas atvejis išnagrinėtas pasiremiant detalia medžiaga, gauta tiek iš nacionalinių, tiek iš tarptautinių organizacijų. Duomenys, kurie liečia žmonių aukas ir poveikį aplinkai, yra labai patikimi, ko negalima pasakyti apie duomenų patikimumą bet kurioje kitoje pramonės šakoje.
Per visą atominės energetikos istoriją įvairiuose incidentuose žuvo 59 žmonės. Žmonių, kuriems buvo padaryta didelė žala, skaičius – 275. Į tą skaičių patenka 135 žmonės, kuriems buvo padaryta didelė žala Černobylio katastrofos metu. Iš jų 28 žmonės numirė, nes gavo milžiniškas radiacijos dozes. Skaitoma, kad ši avarija buvo sunkiausia atominės energetikos istorijoje.
Fukušimos AE avarijos metu ir šalinant jos pasekmes tik du žmonės gavo radiacijos dozes, didesnes už leistinas, tačiau jie visiškai pasveiko. Kaip žinoma, radiacijos būsena po Fukušimos avarijos nesukėlė ir ateityje nesukels žymesnio radiacijos padidėjimo, lyginant su natūraliu radiacijos fonu, kurią gauna visi Žemės gyventojai.
Dabar imkime duomenis iš įprastų energetinių objektų statistikos. 30 metų laikotarpyje įvykusių avarijų metu tuose objektuose žuvo virš 80 tūkst. žmonių. Tik per vieną avariją Kinijoje, sugriuvus hidroelektrinės užtvankai, žuvo daugiau kaip 26 tūkst. žmonių. Grįžtant prie avarijos Fukušimoje, kurios priežastis buvo cunamis, daugiau kaip 20 tūkst. žmonių tapo būtent cunamio aukomis. Likę gyvi nukentėjusieji palaipsniui grįžta į paliktus namus.
Nustatyta, kad gaminant energiją dėl kenksmingų išmetimų sukeliamų ligų kasmet miršta virš 250 tūkst. žmonių. Jungtinėse Valstijose, kur 40 proc. energijos pagaminama deginant akmens anglį, nuo kenksmingų išmetimų kiekvienais metais miršta virš 23 tūkst. žmonių, tarp jų - iki 500 žmonių dėl šiluminėse elektrinėse įvykusių avarijų ir nelaimingų atsitikimų.
Energijos gavybos objektai kasmet išmeta milijardus tonų įvairių toksinių medžiagų. Visi rezultatai gauti keletui tarptautinių organizacijų objektyviai išnagrinėjus surinktus duomenis. Matome, kad kalbėti apie didelį atominių elektrinių avaringumą ir jų padarinius, lyginant su įprastiniais energetiniais objektais, nėra pagrindo. Fukušimos AE buvo suprojektuota prieš 40 metų. Dabartiniai trečios-ketvirtos kartos reaktoriai yra žymiai patikimesni.
Ar gali įvykti avarija naujos kartos AE? Žinoma, gali, tačiau tikimybė kad taip įvyks yra labai maža, o pasekmės bus netokios skaudžios.
Ir dar keli pamąstymai apie AE atliekų saugojimą. Tokių atliekų per visą atominę erą susidarė apie 400 tūkst. tonų. Šiuo metų perdirbama tik nedidelė dalis atliekų, didžioji dalis laikinai saugomos įvairiuose konteineriuose. Mokslininkai konstatuoja - perdirbimui tinka iki 95 proc. visų atliekų.
Tikriausia, ateityje tiek ir bus perdirbta.
Manoma, kad bus pasirašytos tarptautinės sutartys dėl radioaktyvių atliekų perdirbimo ir saugojimo. Geriausiai saugojimui tiktų eksploatuotos požeminės druskų kasyklos. Ten jau milijonus metų nevyksta joks vandens judėjimas (jei druskos klodai būtų turėję kontaktą su vandeniu, jie būtų ištirpę). Tokioje kasykloje patalpintos radioaktyvios medžiagos galėtų gulėti amžinai.