Dar vienas džiuginantis dalykas mūsų šeimai – sumažėjo mūsų būsto paskola. Anksčiau kas mėnesį mokėdavome po 1000 litų, o dabar reiks atseikėti tik 650. Prieš keletą metų, kai palūkanos nuolat kildavo, norėdami sutaupyti mes buvome užfiksavę savo paskolos palūkanas ir jos nekito. Vėliau, mus tas fiksavimas nebebuvo toks naudingas. Bet prieš mėnesį sutarties terminas baigėsi ir bankas mums perskaičiavo palūkanas. Taigi, mums gana ryškiai sumažėjo įmokos.
Atrodė, kad jau turėsime laisvų pinigų, bet tuo pat metu sumažėjo ir mano motinystės pašalpa. Ir sumažėjo gana ženkliai – 400 litų.
Iš pradžių, sužinoję, kad sumažės paskolos palūkanos, labai džiaugėmės. Nes, kai sūnui suėjo metukai, mano pašalpa pirmą mėnesį buvo sumažinta tik 100 litų. Nežinau, dėl kokių priežasčių taip nutiko, bet mes pasiskaičiavome, kad jei ir toliau gausiu tokio dydžio išmokas, ir tos pašalpos, ir paskolos sumažėjimas mūsų piniginei vis tiek išeis į naudą. Aišku, jeigu pašalpa būtų sumažėjusi daugiau nei priklauso, gal ir būčiau ėjusi aiškintis, o dabar, kai man tas sumažinimas buvo į naudą, tai ir nesigilinau, kodėl man skirti pinigai sumažėjo taip nežymiai.
Tačiau dar po mėnesio pašalpa sumažėjo kur kas akivaizdžiau. Tiek, kiek ir turėtų mažėti antraisiais vaiko auginimo metais. Ir visos mūsų viltys, atsilaisvinti diržus žlugo.
Iš tiesų mes su vyru netgi džiaugiamės, kad viskas įvyko pačiu laiku, o paskola sumažėjo beveik tiek pat, kiek ir mano pajamos.
Jau aišku, kad atsidėti pinigų iš savo atlyginimų nelabai pavyks, tačiau manau galėsime laisviau elgtis su pinigėliais dėl sumažėjusių komunalinių mokesčių.
Daugiausia vilčių teikia vyro papildomas uždarbis. Jis kartas nuo karto gauna papildomo darbelio, o tie pinigėliai mums labai praverčia.
Gaila, bet savo išsvajotas atostogas aš dar kuriam lakui turėsiu atidėti, nes turime įvairiausių planų dėl namo remonto. O jis pinigus ryja be gailesčio.