Užklupus alinantiems karščiams vyresni miestiečiai gaivinasi fontanuose – merkia į juos kojas, taškosi vandeniu ir kitaip džiaugiasi.
Tačiau tai, ką šįryt išvydau, mane šokiravo. Prie šv. Kotrynos bažnyčios esančiame Stanislovo Moniuškos skvere yra mažytis, vos pastebimas fontanėlis. Iš liūto nasrų iššauna viena čiurkšlė. Vanduo kaupiasi mažame baseinėlyje. Ant krašto sėdi „bomžas“ ir prausia savo kojas. Jos visos paraudusios, apėjusios šašais.
Toks vaizdas privertė nusipurtyti ir dar kartą visiems priminti, kad liesti fontanų vandens negalima. Ir šitas draudimas nėra šiaip sau. Pagalvokime, kiek rankų liečia tą patį vandenį? Kiek ten bakterijų ir ligų gali būti prisikaupę?
Sutinku, jog fontanų vanduo yra periodiškai keičiamas, tačiau vis tiek džiaugtis fontanų vandeniu nėra higieniška ir saugu mūsų sveikatai. Ypač apie tai turėtų pagalvoti mamos, leidžiančios vaikams žaisti su fontanų vandeniu.
Sunku net įsivaizduoti, kad rankomis taškęs tokį vandenį vaikas po akimirkos jas dės į burną. Kokia nors infekcija – garantuota.
