Aš pati kelionėse irgi nevengiu paragauti vietinių gėrimukų. Kadangi mėgstu vyną, šia prasme man labiausiai patikę kraštai – Portugalija ir Ispanija. Kur už 3 eurus gali nusipirkti tokio gardaus vyno…
Esam kažkada Graikijoj užklydę kalnuotoj vietovėj pas dieduką, kuris pats tuos vynus gamina ir pardavinėja buteliuose su etiketėmis, ant kurio jo paties nuotrauka. Vynelis buvo žiauriai skanus.
Esame dalyvavę ir visokiose degustacijose, kur papasakoja apie vyno gamybą ir leidžia paragauti visokių vynelių.
Bet man skaniausia tiesiog nusipirkti kokio vyno, pavyzdžiui, Portugalijoje, kad ir paprasčiausiame prekybos centre ir kartu su bendrakeleiviais ramiai pavakaroti kur pajūryje užsikandant vietinės gamybos sūriu. Ir nereikia nei prabangių restoranų, nei vardinių vyno daryklų.
Prisiminiau vieną juoką. Kai mūsų 7 draugų kompanija iš Lietuvos keliavo Juodkalnijoje, susipažinome su vienu keliautoju iš Prancūzijos. Kartu vakarojome. Kadangi mes iš Lietuvos buvome atvažiavę autobusiuku, pakeliui per Balkanų šalis susirinkome nekuklią vyno kolekciją, tai vakarais gurkšnojome tą vyną tiesiog iš butelio. Tai tas maždaug Kristaus amžiaus prancūzas prisipažino, kad su mumis pirmą kartą paragavo vyno tiesiai iš butelio. Visada tik iš taurių gerdavo.
Na, mes mėgstame kelionėse taip paprastai, ūkiškai gėrimais džiaugtis. Tai pasijautėme barbarai.
Su draugu esam nemažai keliavę musulmoniškuose kraštuose, kur žmonės (tiksliau vyrai) baruose nebent kaljaną rūko ir arbatą geria. O mums, lietuviams, juk atostogos, norisi atsigaivinti ir šaltu alumi, ir vyno pagurkšnoti. Tai pastebėjome, kad net musulmoniškose šalyse galima rasti tokių „lariokų“, kur prekiaujama alkoholiu. Pirkėjai – daugiausia turistai.
Kai nusiperki butelį, tau jį įvynioja į laikraštį. Parsineši nusipirkęs tą gėdingą pirkinį į viešbutį ir išlupi tarp keturių sienų, kad niekas nematytų. O ką daryti. Kiekvienoje šalyje savos taisyklės.
Keliaudami dažnai įsimetame į kuprinę mažų suvenyrinių buteliukų su lietuviškais stipriaisiais gėrimais. O su kuo nors susipažinę artimiau, pavaišiname. Tai kiek pastebėjau, labiausiai užsieniečiams patinka saldžiosios žalios devynerios, suktinis ir kiti panašūs gėrimai. Naminukės vežtis nebandėme. Bet manau, nelabai ką ir nustebintume. Beveik kiekvienoje šalyje, kur alkoholio vartojimas yra paplitęs, yra savų būdų, kaip pasigaminti tos naminukės.
Pavyzdžiui, Azijoje naminukę gamina iš ryžių. Vieną vakarą su vietiniais taip ir praleidome ryžių naminukę beragaudami su dainomis.
Nieko tokio labai egzotiško kelionėse neragavau arba neatsimenu. Kažkaip jau Lietuvoj daug kas išragauta. Tik tiek, kad Lietuvoje mus pasiekia tokie importuoti masinės gamybos alkoholiniai gėrimai. O užsienyje gali paragauti kažko panašaus, tik autentiško, rankų darbo. Kad ir to vyno dieduko. Mano draugas ragavo kažkokį gyvačių – skorpionų užpilą Laose. Aš kažkaip neišdrįsau.
O šiaip, keliaujant tikrai siūlyčiau išbandyti ką nors naujo. Pavyzdžiui, jei būsite Filipinuose reikėtų jų romo paragauti, kuris kainuoja gėdingai mažai. Vos kelis litus už puslitrį.
Graikijoje – anyžinis samagonas neblogas. Atsimenu, vienam iš mūsų kompanijos buvo labai sunkus rytas po praėjusio vakaro – net valgyt nieko negalėjo. Bet restorano, kuriame pusryčiavome, savininkas, atnešė tos anyžinės naminukės jam stikliuką, sako, išgerk ir kaip ranka nuims. Tai iš tikrųjų to draugo skrandis užsikūrė jau po 15 min. Parsivežėm to gėrimo kaip vaisto į namus.
Portugalijoje porto reikėtų paragauti. Nors man jis ir nelabai patiko.
Prisimenu, kaip Balkanuose „slivovicos“ vakarėlį neblogą apturėjau. Nors stipriųjų gėrimų nelabai vartoju, bet būna vakarėlių, kai tave kažkaip įtraukia ir nuneša… Nurauna stogą. Tai vat ir su ta „slivovica“ taip buvo.
Nakvojome kempinge, kurio šeimininkas, toks nerealus diedukas, pats stovyklavietėj vakarėlius rengia ir visus „slivovica“ vaišina. Ir keliautojai susibendrauja ir pasilinksmina, ir diedukui gyvenimas įvairesnis.
Šiaip išvada gal būtų tokia – ne gėrimas šalį puošia, bet šalis gėrimą. Turbūt daugelį tų gėrimų parsivežus į namus, pusės efekto nebeliktų. Visgi svarbu aplinka, emocijos, atostogų dvasia, kitas klimatas ir t.t.