Tad kelionė prailgo beveik 12 valandų, o „Kenya Airways“ lėktuvas toli gražu neprilygo KLM klasei. Po ilgo susirašinėjimo išsireikalavome kompensacijos. Ir nors iš pradžių KLM pasiūlė 150 eurų čekį kitai kelionei, žinodami savo teises nenusileidome ir gavome kiekvienas po 600 eurų. Tai du trečdaliai bilieto kainos į abi puses.
O dar viena nuotykį patyrėme 2009 metų vasarą skrisdami iš Bankoko į Londoną su „Etihad“ oro linijomis. Abu Dabyje persėdome į kitą lėktuvą (jungiamasis skrydis. Lėktuvas pajudėjo pakilimo tako link, įsibėgėjo, jau atrodė tuoj kils ir staiga vėl sulėtinęs greitį grįžo atgal į stovėjimo vietą.
Mechanikai gerą valandą apžiūrinėjo variklius, o stiuardesės guodė, kad „kažkas negerai su kompiuteriu“. Lėktuvui pajudėjus antrą kartą pasakiau, kad jei jis nepakils ir vėl, trečią kartą bandyti nebenorėčiau. Žinoma, lėktuvas nepakilo, o po 7 valandų laukimo persėdome į kitą mums paruoštą lėktuvą.
Kas buvo blogai su pirmuoju, taip ir nesužinojome. Kompensacijos irgi negavome, nes nežinojome, kad taip galima, o ir niekas nepasiūlė.