1. Niekada nepriimami į darbą geresni už jau esančius. Jei kandidato CV labai originalus, o jame parašyta apie plačius intelektualius pomėgius ar meninius gebėjimus, tada geriau ieškoma žmogaus, kuris daro gerą įspūdį ir patraukliai atrodo.
2. Išsišokėlis greitai „pastatomas“ į savo vietą. Svarbiausia – neleisti jam daryti įtakos ir padaryti viską, kad jis savo idėjų daugiau net nesiūlytų.
3. Neleidžiama uždavinėti „kvailų“ klausimų, kurie „gaišina“ laiką. Jei tokių klausinėtojų atsiranda, jie greitai „nuraminami“, sukritikuojama jų nuomonė, primenamos ankstesnės klaidos ar nesėkmės, paprašoma tokioms idėjoms svarstyti skirti savo asmeninį, o ne „brangų visų“ laiką.
4. Organizuojami tik gerai apgalvoti, tiksliai suplanuoti susirinkimai. Jei kas nors netikėtai pasiūlo idėjų, jie „nuraminami“ šiais pasakymais: „Tai dar niekada „nesuveikė“; „Per brangiai kainuoja“; „Tai jau seniai išbandyta“; „Jei šitai būtų teisinga, kiti būtų jau seniai padarę“; „Taip, bet...“; „O kas tai darys?“; „Sudarykime komitetą šiam klausimui apsvarstyti“ ir kt. Kartais pakanka ir pašaipaus žvilgsnio ar nervingo atodūsio.
5. Beveik nesikalbama apie tai, kaip jaučiasi kolektyvo nariai, kokie vyrauja bendravimo būdai, kaip vadovaujama kolektyvui ir kaip dėl to jaučiasi jo nariai.
6. Ateities planai pateikiami kuo painiau. Niekada „neišsiduodama“, ką iš tikrųjų ketinama daryti. Planai niekada nekeičiami.
7. Viskas daroma labai rimtai. Nėra vietos ir laiko pajuokavimams ar žaismingumui.
8. Bet kokia iniciatyva yra nuslopinama. Tiksliai pasakoma, kas ką turi daryti.
9. Vadovai yra sunkiai „prieinami“, kūno kalba nuolatos parodo, kad jų netrukdytų.
10. Niekada nesivadovaujama intuicija ir nuojautomis.
11. Aplinka tvarkinga, bet nuobodi. Vyrauja simetrija, aprangos kodas iš anksto apibrėžtas. Vengiama visko, kas blaško ar išsiskiria iš kasdienės aplinkos.
12. Labiausiai vertinami mažiausiai kūrybingi ir labiausiai prisitaikantys žmonės. Jie apdovanojami, pagiriami, turi „nerašytų“ privilegijų.
13. Jei kažkas siūlo idėją, pasakoma, kad ji netinkama. Jei bandoma įrodyti, kad ji tinkama, teigiama, kad ji pavojinga. Jei atsakoma, kad ji saugi, atšaunama, kad ji nepaklausi. Jei bandoma įrodyti, kad ji paklausi, teigiama, kad bus sukurtas komitetas tam, kad ji būtų apsvarstyta. Tai yra vienas patikimiausių būdų idėjai galutinai sužlugdyti.
14. Jei iš principo ir pritariama idėjai, nesuteikiamas joks grįžtamasis ryšys idėjos autoriui, jis nepalaikomas, nevertinamas.
15. Kolektyve diskusijos apie inovacijas, kūrybingus ar rizikingus sprendimus tuoj pat sustabdomos ir nepriimamos.
16. Neskatinama dalyvauti kūrybingumo ugdymo seminaruose, vengiama aptarinėti naujas idėjas, neskatinama skaityti knygų apie kūrybingumo ugdymą arba kolektyvas tam priešinasi.
17. Jei institucija, kurioje dirbate, žlunga (ateina vis mažiau vaikų, nes pasirenkami aplinkiniai kiti darželiai, vyksta nuolatinė darbuotojų kaita, tėvai skundžiasi, kad vaikai nenori eiti į darželį), administracija suverčia dėl to kaltę gimstamumo mažėjimui, infliacijai, blogai ekonominei padėčiai, neva neetiškiems ir neišsilavinusiems tėvams ar peikia kaip netinkamus Švietimo ir mokslo ministerijos planus.
***
Daktarė Daiva Karkockienė yra Lietuvos edukologijos universiteto Psichologijos didaktikos katedros docentė.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
