Kai Lietuvos futbolo sirgaliai namų aikštėje per rungtynes su prancūzais iškėlė Afrikos žemėlapį, nudažytą prancūzų vėliavos spalvomis, su užrašu „Sveiki atvykę į Europą“, visi irgi puolė teisinti, kad tai ne rasizmas.
Su tokiu progresu mes greitai turėtume pradėti mokyklose vaikus mokyti, kad holokaustas tebuvo ekonominė priemonė kovoti su nedarbo lygiu Vokietijoje.
Šiomis dienomis, atrodo, buvo paskelbtas konkursas - „Sugalvok kvailiausią pasiteisinimą nacistiniam šūkiui, laimėk nemokamus bilietus į vandens atrakcioną“. Tai kas laimės?
Gal tai tebuvo tik plojimas? Juk visi mes žinome, kaip patogu viena ranka ploti. Vienu delnu sumušus į orą, virš galvos, išleidžiamas toks didelis garsas, kad krepšininkai geriau girdi sirgalių palaikymą, nei kad mušant delnu į delną.
Į viršų iškeltos abi rankos? Abiem atvejais nuotraukose aiškiai matyti viena iškelta, o kita nuleista ranka. Nežinau, kaip tiems Lietuvos krepšinio sirgaliams sekasi su pradinių klasių lygio matematika, bet du nėra lygu vienam. Kai sakom „rankos“, turim galvoje daugiskaitą, vienaskaita sakome „ranka“.
O gal Mindaugas Grinius vakar buvo teisus sirgalius-avin%C5%B3-banda.htm"="">sirgalius-avin%C5%B3-banda.htm"" target="_blank">sakydamas, kad sirgalius tiesiog pamiršo nuleisti vieną ranką? Juk visi žinom, kaip kartais žmonėms atsitinka. Pamiršta sukryžiuoti kairę koją po dešine, ima ir nugriūna. Arba kai vaikšto visą dieną pritūpę, nes po rytinio tualeto pamiršo atsistoti. Tai rimta problema, todėl nesmerkime neišsiaiškinę visko iki galo.
Tik paprastas rankos pakėlimas į viršų? Pabandykite atsipalaidavę pakelti vieną ranką į viršų. Jūsų visi pirštai yra suglausti ir tiesūs, o ranka tiesi lyg liniuotė, kaip kad buvo nuotraukoje, kuri buvo publikuota britų leidiniuose? Ne? Taip ir maniau.
Tiesiog palaiko rinktinę? Turbūt dėl to sirgalius žiūri ne į aikštę, o tiesiai juodaodžiui apsaugos darbuotojui į akis. Praktikuojasi Šarūno Jasikevičiaus firminį perdavimą nežiūrint į žaidėją? Pagerbdami veteraną sirgaliai palaiko rinktinę nežiūrėdami į ją? O kitose nuotraukose matome apsaugos darbuotoją, šnekantį su sirgaliumi ne dėl to, kad norėjo jį nuraminti, o tiesiog prašė žiebtuvėlio, nes norėjo eiti rūkyti?
Juodos jėgos saliutas (black power salute)? Kumštis ir ištiesti pirštai, į viršų ir į priekį iškelta ranka – vienas ir tas pats. Tikras tarptautinis skandalas – doras lietuvis, vidury krepšinio rungtynių staiga intensyviai pradėjo galvoti apie juodaodžių teises ir nusprendė parodyti solidarumą, bet buvo apšauktas naciu. Laikas kreiptis į Martino Lutherio judėjimą dėl pagalbos.
Olimpinis pasisveikinimas? Žinoma, dėl to ir matėm tiek daug šio pasisveikinimo per atidarymo ceremoniją, net pati karalienė taip pasisveikino, ar ne? Beliko paprašyti, kad visi Lietuvos atstovai laimėję medalį rodytų šį pasisveikinimą, kai stovėdami ant pakylos klausysis Lietuvos himno, užuot kaip seniau pridėję ranką prie širdies. Kaip pasisekė britams turėti tokius svečius, kurie geriau išmano apie olimpiadą nei jos rengėjai...
Sirgaliai jau iš karto po teismo išplatino pareiškimą, kad teismas buvo šališkas. Kitokių teismų ir nebūna, turbūt čia vėl išlindo pedofilijos klano ilga ranka. Broliai sirgaliai, pakeiskite žalius marškinėlius į violetinius, bei nepamirškite laisvu laiku naršyti po olimpinį kiemelį ieškodami antros mergaites.
Bet pats geriausias pasiteisinimas, kurį išsakė tas pats M. Grinius, – tai tėra senovės romėnų pasisveikinimas. Visiška tiesa. Viskas, ko aš tebenoriu, kad M. Grinius išsitatuiruotų ant savo veido svastiką, nuvažiuotų į Londoną bei parodytų politiniam korektiškumui, iš kur kojos dygsta, mokydamas visus, kad ant jo veido yra ištatuiruotas senovės indų laimės ženklas. Tai įrodytų, kad mes - ne avinų banda.
Tokios kalbos kelia dar daugiau nerimo nei pats incidentas olimpiadoje. Atrodytų, kad Lietuvoje nėra jokio jautrumo fašizmo temai, nors reaguojam ypač jautriai, kai kas tik paminį sovietizmą.
O tokio jautrumo neturėjimas ypač kenkia visai Lietuvos visuomenei. Nes aukštą gyvenimo lygį mes galime pasiekti tik, jei kovosime už didžiulę toleranciją multikultūrai, toleranciją visoms etninėms grupėms, lytims bei visoms seksualinėms orientacijoms.
Jautrumo neturėjimas rasizmui ir visoms sąsajoms su fašizmu yra milžiniška problema. Nepriklausomybę minime su rasistiniais šūkiais, tamsiaodžiai Lietuvoje yra mušami, o kiti čia tiesiog bijo būti turistais. Tačiau mes visada į tai žiūrėjom pro pirštus. Dabar už tai mes mokame kainą.
Net jei vienas rankos iškėlimas yra po dviejų suplojimo, tai nė kiek nepakeičia situacijos. Vienos rankos iškėlimas yra sunkesnis nei natūralus dviejų rankų iškėlimas, nes reikia įdėti pastangų nuleisti vieną ranką. Tad kodėl tai daryti? O dar svarbiau, koks sveikos nuovokos žmogus tai darymas nesusivoktų, kad jis po dviejų suplojimų daro nacistinį pasisveikinimą? Man tik tokia mintis ir kyla tai darant.
O svarbiausia, tai darė vidurinės klasės atstovai, žmonės, kurie, atrodo, turėtų turėti išsilavinimą ir būti protingi, bet viešai pasauliui parodė savo neišprusimą.
Vienintelė įmanoma reakcija į tai tegalėjo būti klaidos pripažinimas, viešas atsiprašymas ir pasmerkimas tų, kurie taip neatsakingai elgėsi. Vyriškai prisipažinti, kad suklydo.
Tačiau Lietuvių sirgalių didžiulė savigarba ir neišprusimas rasizmo tema privertė sureaguoti blogiausiai – neigti kaltę ir skambinti visais varpais apie skriaudžiamą Lietuvą.
Ta savigarba ir noras rėkti, kad esame skriaudžiami viso pasaulio, yra rimta bėda tarp Lietuvos sirgalių. Kai buvo sutrumpintas himnas, pasipylė sirgalių tekstai, kad olimpiada tyčiojasi iš mūsų, negerbia ir t. t. Tai, kad himnas trumpinimas visoms šalims, nebuvo svarbu. Čia reikėtų žinoti kitų šalių himnus ir negyventi iliuzijoje, kad visas pasaulis nori mus skriausti.
Nekalbant dar ir apie tai, kad šis incidentas parodė bendrą krepšinio aistruolių etikos stoką.
Nesiginčysiu, kad krepšinis yra šventas dalykas. Tačiau šis šventumas reiškia ne tai, kad viskas, kas vyksta krepšinio arenoje, yra automatiškai pateisinama, bet kad turim griežtai stebėti šią aplinką, jog ji atitiktų šventumo aureolę ir išlaikytų padorumą, klasę, bet ne nusiristų iki buduliško lygio. Buduliško lygio, kurį parodė Linas Kunigėlis su savo keiksmažodžiu rungtynių pabaigoje ar kai Lietuvos sirgaliai dainavo „kas nešokinės, tas pyd*ras“ susitikime su rinktine.
Savo komanda turime didžiuotis išlaikę orumą, o jei ir toliau taip risimės su savo etika, tai jokios pergalės nebebus saldžios.
Šis incidentas turėjo būti pabudimo signalas mums pradėti kovą su netolerancija, rasizmu ir šviestis, kodėl į tokius ženklus yra jautriai reaguojama. Pagaliau - prabilti, kad mes turime tą problemą.
Deja, bet tai tik tapo pretekstu radikalios dešiniosios politikos mėgėjams pakalbėti apie savo supuvusias ideologijas, o Lietuvos krepšinio aistruoliai toliau tik eis buduliškumo kryptimi.
Tai yra lrytas.lt skaitytojo nuomonė, kuri nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
