Mano jaunesnysis brolis Nerijus, o taip pat ir kiti mažyliai, yra nuolat aprėkiami ir iškeikiami Vilniaus daugiabučio, esančio Žirmūnų g. 8, pirmininkės. Senyvo amžiaus moteris vaikams žaidžiant kieme ar važinėjantis dviračiais išpuola į lauką, ima ant jų rėkti, vartoti necenzūrinius žodžius ir netgi grasinti mirtimi.
Tai jau ne pirmas toks atvejis – moteris visuomet buvo konfliktiška, tačiau padėtis ypač pablogėjo liepos viduryje. Nuo tada jai ėmė kliūti pas močiutę viešintis aštuonerių metų mano brolis ir aš pats. Kartais vaikai gal ir pašūkauja, paišdykauja, važinėjasi dviračiais – juk jie vaikai. Kelių eismo taisyklės, mano žiniomis, nedraudžia vaikams važinėti dviračiais šaligatviais ir kieme. Be to, viskas vyksta dienos metu, maždaug iki 6 val. vakaro, nes tuomet brolį pasiima iš darbo grįžusi mama.
Ta moteris žemina ir traumuoja vaikus. Mano broliukas išvadintas runkeliu, jam net grasinta susidorojimu. Ji šaukė: „Runkelis tu š**t temokantis, tavo dienos suskaičiuotos!“, skambėjo visas kiemas, kaimynai išlindo pro langus žiūrėti, kas čia darosi. Negana to, įsisiautėjusi ji vaiką dar ir fotografavo mobiliuoju telefonu, nors neįsivaizduoju, kam jai tos nuotraukos. Ji ir mane fotografavo sėdintį ant suoliuko, bet man tai mažiausiai rūpi, svarbiausia vaikas – juk šitaip negalima. Jis dabar bijo net išeiti į kiemą.
Kaimynei mažasis Nerijus trukdo net tada, kai yra viduje. Kartą, kai jis pravėrė langą, kad pažiūrėtų, ar kieme nėra jo draugų, pro šalį ėjo namo pirmininkė. Jį pamačiusi, aprėkė, liepė nespoksoti ir dingti nuo lango.
Nuo moters agresijos nukentėti tenka ir man pačiam. Sykį, užsirūkęs balkone, buvau apipiltas šaltu vandeniu ir kačių kraiku. Kaimynė nesiklausė jokių mano argumentų, aiškino, kad jai nepatinka dūmai ir jautėsi teisi taip pasielgusi. Regis, ji mūsų abiejų nekenčia, mane pamačiusi laiptinėje ima garsiai šmeižti kitiems namo gyventojams dėl butelių ir nuorūkų, kurios netgi nėra mano.
Kaimynai pakraupę, tačiau prisibijo kištis, o gražiuoju su ja neišeina susitarti. Po eilinio išpuolio prieš vaiką bandėme kviesti policiją. Pareigūnai atsisakė atvykti ir liepė parašyti pareiškimą. Dabar juos teikiu kone nuolat, kaip liudininkės prisideda ir kitų namo vaikų mamos, tačiau visiškai nematyti jokių rezultatų. Nežinau, kokias sankcijas jai taiko policija, tačiau moteris nesiliauja siautėjusi.
Neseniai kreipėmės dėl namo audito. Surinkome gyventojų parašus dėl prašymo pakeisti pirmininkę. Neaišku, kaip toks konfliktiškas žmogus gavo šias pareigas, bet ji šiame poste jau daugiau kaip dvidešimt metų, o tvarka nelabai rūpinasi. Verčiau jau nurimtų ir pasirūpintų žaidimų aikštele, kuri nežinia kiek laiko nevalyta nuo šuniukų ir kačiukų išmatų.
Kitų tėvų, gyvenančių šiame name, kantrybė taip pat nėra geležinė. Vieną kartą pirmininkė išvadino kaimynų sūnų kvailiu. Gerai, kad pro šalį kaip tik ėjo vaiko tėvas ir viską išgirdo. Netekęs kantrybės jis nepraustaburnę nuramino ir liepė liautis įžeidinėti jo atžalą.
Taip pat pateikėme pareiškimą vaikų teisių apsaugos tarnybai, tačiau atsakymo dar nesulaukėme.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
