Atgavusioje nepriklausomybę Lietuvoje nuo priežiūros, nuo spaudimo ir nuo nurodymų išsilaisvino ne tik mūsų buitis, dvasia, politika, bet ir kūryba - menas. Menas - laisviausias, labiausiai nepriklausomas ir objektyviausias bei individualiausias mūsų kasdienybės palydovas.
Menas gali būti grubus, menas gali būti rafinuotas. Menas gali būti pasigėrėtinai estetiškas, taip pat gali būti laukinis ir nevaldomai aistringas ar bjaurus pažiūrėti. Bet menas visuomet yra laisvas. Kažkoks meno kūrinys gali būti mums nepriimtinas, bet turime neužmiršti, kad nuomonių yra daugybė ir tas pats kūrinys vieniems gali patikti lygiai, kaip kitiems - nepatikti. Ta savybė ir yra svarbiausia mene - individualumas ir nepriklausomybė.
Mes gyvename (reikia tikėtis) demokratiškoje ir tolerantiškoje visuomenėje - taigi turime gerbti kiekvieno mūsų nuomonę. Jei kažkas mums nepatinka - tiesiog galime nežiūrėti, neklausyti, nevalgyti, nekalbėti, tiesiog nedalyvauti. Taip pat turime susitaikyti, kad ir mūsų kūryba gali susilaukti tokių pačių reakcijų.
Taigi itin nustebino Seimo veikėjų pareiškimai ir ketinimai leisti / neleisti rodyti spektaklį teatre. Ar valdžioje tvyranti arogancija jau nustelbė blaivų protą? Ar valdžios žmonės pasijuto esantys neklystantys pusdieviai, kurie apgaubti žaižaruojančios auros žengia iš debesies danguje ar eina vandeniu mokydami vargšus liaudies žmogelius kaip elgtis, ką žiūrėti, ką deklamuoti, už ką balsuoti ir kokį spektaklį žiūrėti?
Ar jau atgyja senos Glavlito tradicijos? Gal jau vėl bus atrinkinėjamos fotografijos ir paveikslai, gal tinkami bus, kaip prieš 25 metus, pažymėti violetiniu atspaudu „Eksponuoti leidžiama“, na, tik aišku su herbiniu vyčiu vietoj penkiakampės žvaigždės?
Gal paprasčiau ponams ir ponioms vietoj prakeiksmų iš tribūnos būtų tiesiog pasakyti „Fu, man tas spektaklis nepatiko.“ Nereikėtų sprogdinti dorove ir tiesa besirūpinančių akių ir pūsti venų ant kaklo - tiesiog pareikštume savo nuomonę.
Reikėtų suvokti, kad teatras ar parodų salės - tai ne miestas ar kaimas, kuriame buvote išrinkti ir kurio gyventojais reikia parodomai rūpintis artėjant rinkimams. Tai menininkų kūrybos erdvės ir profanų veikla ten (kaip ir bet kur) atrodo ir nekompetentingai ir juokingai, o kartais ir idiotiškai.
Ir jei šiandien profanai Seime imsis represijų prieš spektaklį, koks jis bebūtų, - kas garantuos, kad ryt nebus rūšiuojami ir terorizuojami kažkam neįtikę rašytojai, dailininkai ar tautinių šokių šokėjai.
Mes baisimės ir smerkiame Rusijos valdžią už drastišką susidorojimą su „Pussy Riot“ pankėmis, bet ar patys nesame tokie patys ar dar blogesni (kvailesni) kovodami su meno sirenomis. O gal tai tiesiog rinkimų vajaus užkimę balsai? Tuomet - dar didesnė gėda.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
