Schema primityviai paprasta - tiesiog parduodama prekė. Pirkėjas su pardavėju atsiskaito saugioje vietoje. Ir kai jau pardavėjas būna pasišalinęs saugiu atstumu, kur teisėsauga jo nepasiekia, pirkėjas gauna informaciją, iš kurio siuntos terminalo pasiimti prekę. Suveda reikiamą kodą, ir durelės atsidaro...
Paprasta ir primityvu. Nelabai suvokiu, kam teikti anoniminių siuntų paslaugą? Žinoma, paslaugos idėjos tikslas buvo kilnus, tačiau negerose rankose gera idėja tampa ginklu.
Mano nuomone, siuntų tarnybos turėtų geriau identifikuoti vartotoją, nes kai kurios siuntų terminalų vietos idealiai sukurtos tokiai veiklai.
***
Lina Nemeikaitė, Policijos departamento prie VRM Komunikacijos skyriaus atstovė:
"Teisėsaugos institucijoms jau kuris laikas yra žinoma, kad narkotines ir psichotropines medžiagas bandoma gabenti ne tik sausumos ar jūrų keliais, bet ir paštu, per kurjerių tarnybas. Negalime teigti, kad pašto siuntų terminalai tapo narkotikų prekybos vietomis. Tiesiog nusikalstamas pasaulis nuolat ieško būdų, kaip būtų galima greitai ir kuo saugiau pergabenti įstatymais draudžiamus daiktus (šiuo atveju narkotikus) iš vienos valstybės į kitą, iš vienos vietos į kitą.
Tačiau tiek muitinės, tiek ir policijos pareigūnai, naudodami įvairias priemones, stengiasi tam užkirsti kelią. Pavyzdžiui, 2011 metais Muitinės kriminalinė tarnyba pradėjo 44 ikiteisminius tyrimus, kuomet narkotinės ir psichotropinės medžiagos buvo sulaikytos, kai jos buvo siunčiamos paštu arba gabenamos kurjerių tarnybomis.
Tokių tyrimų praėjusiais metais atliko ir policija. Teisėsaugos institucijos reagavo ir ateityje reaguos į bet kokius realų pagrindą turinčius piliečių pranešimus apie galimus neteisėtos narkotinių ir psichotropinių medžiagų apyvartos atvejus."
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
