Lietuvos Respublikos Prezidentei Daliai Grybauskaitei
Lietuvos Migracijos Departamentui
Prašome Jūsų ir kartu pilietiškai reikalaujame suteikti pabėgėlio statusą Lietuvoje šiuo metu prisiglaudusiam Baltarusijos piliečiui Stepanui Zacharčenko. Jo išgyventa istorija mus sujaudino iki širdies gelmių ir mes negalime likti abejingi jo likimui ir leisti išduoti šį žmogų Baltarusijos valdžios institucijoms, kad jos paskui susidorotų visais įmanomais būdais.
Išsakyti teiginiai, kad S. Zacharčenko Baltarusijoje niekas negresia, mūsų visiškai neįtikina bei neatitinka objektyvios tikrovės, ir mes norime, kad jis būtų ginamas bei saugomas Lietuvos Respublikos įstatymų numatyta tvarka.
Pagal Migracijos Departamento skelbiamas nuostatas, S. Zacharčenko tikrai patenka į pabėgėlių kategoriją „papildoma apsauga“, todėl ją dabar reikia pritaikyti, kad šis jaunas žmogus galėtų išlikti gyvas ir sveikas.
Įtarinėti galima absoliučiai kiekvieną žmogų visaip, bet juk žmogui galioja nekaltumo prezumpcija tol, kol jo kaltės neįrodė teismas. Tačiau Stepano atveju jį įtarinėti – „buvo ar nebuvo su juo taip elgiamasi, jis sako tiesą ar meluoja“, yra išreiškiamas nenoras gelbėti į nelaimę patekusį žmogų.
Daugelis iš mūsų gyveno Sovietų Sąjungos laikais ir kuo puikiausiai žino, kas yra sovietinės valstybės modelis ir ką reiškia gyventi pagal sovietinio modelio įstatymus, kai yra draudžiamas bet koks normalus žmogiškas kontaktas su užsieniečiais, kai žmogus yra uždarytas tik savyje ir negali išreikšti asmeninės nuomonės apie aplink jį esančias negeroves ir su jomis kovoti.
Ir pagaliau – Stepanas pasielgė labai humaniškai, atsisakydamas šaudyti į beginklius savo tautiečius, taip juos, nors ir savo mažu indėliu, apsaugodamas nuo mirties. Tai kodėl jis dabar privalo už savo humaniškumą atsakyti tarsi už kokį žiauriausią nusikaltimą? Kodėl Lietuvoje pradedama žiūrėti į humaniškumo išraišką šiuo atveju tarsi į nusikaltimą ir išduoti žmogų, kad su juo susidorotų? Juk ne paslaptis, kad valstybėje su sovietinio modelio įstatymais žiūrima į prieglobsčio prašymąsi užsienyje kaip į valstybės išdavimą netgi tuo atveju, jei žmogus savo sąžinės vedamas atsisako paklusti drakoniškiems savo vadų įsakymams ir yra priverstas bėgti iš savo šalies.
Daugeliui iš mūsų taip pat gerai žinomi patyčių seansai sovietinėje armijoje, kai žinodavome, kad niekam dėl to nebus galima pasiskųsti bei, siekiant išvengti patyčių ir pabėgus, grėsė teismas jau vien už tai, kad iškeltos į viešumą patyčių problemos (pagal sovietinę sampratą patyčių armijoje niekad nebuvo ir jos net nebuvo įsivaizduojamos ten), paskui - drausmės batalionas ir pagaliau - likęs atitarnauti laikas, kuris nebuvo įskaičiuojamas į bausmės atlikimo laiką drausmės batalione. Karininkai ir tada sakydavo „pasikark!“ arba „nušok nuo vandentiekio bokšto!”, ir visos tavo problemos bus išspręstos.
Prisiminkime 1988 metais buvusį Artūro Sakalausko atvejį, kai jis, neapsikentęs patyčių, ryžosi pačiam blogiausiam veiksmui gyvenime ir iššaudė kartu su juo tarnavusius ir iš jo besityčiojusius karius, o mes lygiai taip pat rinkome parašus Artūrui Sakalauskui gelbėti, nes jį gyvenimas tiesiog privertė atlikti patį žiauriausią veiksmą gyvenime.
Neseniai papasakotas bendradarbių kitas atvejis apie Baltarusijos pilietį, gavusį Latvijoje prieglobstį dėl patyčių armijoje. Jis pasakojo, kad ten tokios patyčios, kurias yra labai sunku ištverti. Taigi išvada – reikia tikėti tuo, ką pasakoja Stepanas Zachačenko apie patyčias baltarusių armijoje, kuri taip pat yra sovietinės armijos negerųjų tradicijų tęsėja.
Pagaliau Lietuvoje gyvena Baltarusijos opozicijos atstovai, su kuriais galima pasikonsultuoti tokiais sudėtingais atvejais, ir šie žmonės galėtų patvirtinti arba paneigti Stepano pasakojamą istoriją apie armijos realybę Baltarusijoje.
Ponia Prezidente, Ponai ir Ponios, jei mes išduosime šį vaiką, tai ko tada vertas mūsų pačių žmoniškumas ir žmogiškumas? Kam tada mes vadinamės Europos Sąjungos valstybe su joje puoselėjamomis humaniškumo vertybėmis? Pagal mūsų valdžios dabartinius veiksmus atsakymas gali būti tik vienas – dėl butaforinio įvaizdžio prieš kitas Europos Sąjungos valstybes.
Užtenka - jau išdavėme Alesių Beliackį, kuris dabar sėdi Bobruisko kalėjime. Ir jau vieną kartą dėl išdavystės užsitraukėme gėdą prieš visą Europą. Antros gėdos mums tikrai nereikia, ir būtų nedovanotina, jei ta gėda atsirastų dėl mūsų pačių ambicijų ir nuolaidžiavimo Baltarusijos režimui. Tik ši gėda šiuo atveju būtų aptaškyta jauno žmogaus krauju ir neatleistina visiems laikams.
Tikime, kad S. Zacharčenkai tikrai būtų įvykdyta mirties bausmė už tai, kad jis papasakojo apie savo šalies negeroves ir, pagal sovietinio modelio įstatymų sampratas, išdavė savo šalį Vakarams. O pagal mūsų įstatymų sampratas, tai yra kova dėl laisvės savo šalyje. Taigi apsispręskite dabar, kas Jūs esate, su kuo Jūs esate ir kokias vertybes savyje Jūs turite.
Kiekvienas iš mūsų turime šiame pasaulyje ir šiame gyvenime tik vieną kartą duotą gyvybę, kuri vienintelė ir nepakartojama. Ir naujos gyvybės mums niekas daugiau neduos. Bet paaukoti žmogaus gyvybę dėl prekių tranzito per mūsų šalį yra tikrai labai žema, niekinga bei nesuvokiama sveiku protu.
Ir dar kita problema – šis vaikas jau visus metus yra kankinamas nežinia ir baime dėl savo ateities, kai nesuteikiamas tikslus atsakymas dėl statuso suteikimo. Juk bet kuris kankinimas yra žmogaus teisių pažeidimas. Tai kodėl mes leidžiame, kad mūsų šalyje būtų pažeidinėjamos žmogaus teisės demokratijoje įteisintais metodais? Kiekvienoje save gerbiančioje demokratinėje valstybėje tokių apraiškų negali būti.
Tad būkime sąžiningi patys sau, išgelbėkime S. Zacharčenko nuo paties baisiausio, kas tik gali būti gyvenime ir suteikime jam pabėgėlio statusą. O ekonominiams mūsų šalies reikalams baltarusių pabėgėlių globa nepakenks, nes Baltarusijai bus per brangu keisti prekių maršrutus dėl didesnių atstumų ir su jais susijusių kaštų.
Ir svarbiausia – nesutrypkime mūsuose esančių krikščioniškų žmogiškumo vertybių, kurios propaguoja artimo meilės idėją! Juk gelbėti žmogų ir padėti jam esant sunkioje situacijoje yra kiekvieno iš mūsų pareiga!
Peticiją dėl pabėgėlio statuso suteikimo baltarusių kariui S. Zacharčenko galite pasirašyti čia.