Laikrodžio kūrėjai vidurdienį pažymėjo 12 val. (dienos), vidurnaktį 24 val.. Na, o žmonės savo paros darbus rikiavo ir dabar rikiuoja kaip kam atrodo geriau. Mūsų šalyje buvo ir tokių reguliuotojų (valdytojų), kuriems malonu, kai žiemą saulė leidžiasi vidurdienį. Šaunu, tiesa? Kaip po kokio ten susidūrimo su kosminiu kūnu.
Visi tie laikrodžių sukinėjimai, tai vis politiniai pasikraipymai prieš didesnius ir reikšmingesnius politikierius. O kad taip pažeidžiami žmonių interesai, tai nei vieniems, nei kitiems ne motais. Antra vertus, ir pasvarstymų šiuo klausimu kaip ir nesigirdėjo. Tad imkim ir pasižvalgykim po laiko erdves aritmetiškai, be didelių įmantrybių.
Aritmetika įnoringa ponia, – su ja nepasiginčysi. Mat ji visuomet teisi.
Pradėkim nuo žiemos saulėlydžio vasaros laiku. Tuo laiku žiemą saulutė pasislepia (apvaliai skaičiuojant) apie 17 valandą, iki paskutinių televizijos žinių likus 6 valandoms. Žiemos laiku skaičiuojant situacija kitokia. Saulė nusileidžia 16 valandą, o ir taip siaubingai ilgi žiemos vakarai prailginami dar viena valanda, – iki 7 valandų. Visi renginiai, darbai ir miegas, kaip liaudis sako, nugrūdami gilyn į naktį.
Štai parduotuvių darbuotojai, vasaros laiku dirbę iki 22 valandos, žiemą faktiškai dirba iki 23 val. (vieną papildomą naktinio darbo valandą). Visiems, kurie vasaros laiku dirbdavo iki 22 valandos ar ilgiau, pablogėja darbo sąlygos, nes tenka ilgiau dirbti naktį. Tai liečia visus, tarp jų - ir televizijų darbuotojus. Jiems visiems reikėtų mokėti kompensacijas už papildomą naktinio darbo valandą.
Natūraliai kyla klausimas – ar ponai ir ponios yra pasirengę papildomai mokėti savo darbuotojams? Tai viena žiemos laikrodžių „ekonomikos“ pusė.
Kita elementariai aritmetiška. Net vaikams aišku, kad ilgiau vakarojant, patalpų apšvietimui sunaudojama daugiau elektros energijos (kalbama apie sunaudojimą buityje). Sunaudojimas padidėja daugiau nei 15 procentų. Kadangi buityje sunaudojama apie 6 proc. visos elektros energijos (taip sako statistika) ir tik dalis apšvietimui, tai tas padidėjimas neviršija 1 proc. Bet tai ne ekonomija, o papildomos, nebūtinos, neproduktyvios išlaidos. Tai - tik žiedeliai. Obuoliukai kur kas rūgštesni.
Rūgštumas pasireiškia žmonių poilsio pablogėjimu. Pagal teorinę reikalo deklaraciją, laikrodžiai sukinėjami žmonių labui. Žinoma, laikrodžius sukinėti galima. Tą sukinėjimą prieš 200 metų, sako, pasiūlė protingas amerikietis. Tačiau patvarkius vieną galą (pasukus laikrodžio rodykles), reikia sutvarkyti ir kitą – padaryti pakeitimus, atsižvelgiant į naują situaciją. To nedaroma.
Žmonės, dideliam žiniasklaidininkų džiaugsmui, gyvena laikrodžių ir televizijų ritmu. Paskutinės dienos žinios 23 val., tai tik jas išklausęs dažnas susiruošia poilsio. Ir taip elgiasi ir vasaros, ir žiemos laiku, t.y. žiemą prarasdamas 1 valandą poilsiui itin naudingo laiko. Tas naudingumas mokslininkų seniai įrodytas. Kai kurie teigia, kad 1 val miego prieš vidurnaktį yra net dvigubai vertesnė už tokios pat trukmės miegą po vidurnakčio.
Taigi gerbiamieji, žiemos laiku vaikučius migdome skaičiais tą pačią valandą kaip ir vasarą ir iš jų atimame patį vertingiausią miego laiką. Kovojame už vaikų teises kenkdami vaikams. Tai bent biznis!
Daug kalbama apie ekonomiką, jos įtaką kiekvieno gyvenimui ir gerovei. Daug ginčijamasi dėl gamybinių ir mokestinių verslininkų, valdžios ir piliečių santykių. Niekas neabejoja tų santykių sureguliavimo svarba ir reikšme ekonominei veiklai. Tačiau pamirštama, kad ekonominės veiklos rezultatai yra įvairiausių faktorių veikimų suma. Tarp jų ir tokių, kaip dirbančiųjų darbo sąlygos, darbo aplinka, teisingas darbo ritmas, sveikatingumas, darbo motyvacija, tarpusavio santykiai ir, svarbiausia, darbo bei poilsio režimas.
Apie tai kalbu ne šiaip, o norėdamas pabrėžti darbuotojų sveikatos ir poilsio įtaką darbo spartai ir ypač jo kokybei. Šie du faktoriai, abu kartu paėmus, tai jau visų taip geidžiama ir mylima ekonomika. Nepailsėjęs ir naktį dirbantis žmogus, – gryniausi nuostoliai. Kuo mažiau naktinio poilsio ir daugiau naktinio darbo, tuo tų nuostolių daugiau.
Žemė su Saule sukasi savo ratu, žmonės gyvena ir dirba pagal savo vaizdinius. Tačiau kaip žmogus geba pažinti gamtą ir prisitaikyti prie jos jam daromos įtakos, taip jam geriau ar blogiau šioje planetoje po Saule. Žmogus protinga, bet maža būtybė ir todėl ne jis - mikropasaulis (Visatos mastu), bet planetos, žvaigždės, galaktikos – makropasauliai, daro „politiką“ Visatoje. Todėl, perfrazavus - mažas esi, prisitaikyt tik gali.
Tas kažkada pasiūlytas laikrodžių pasukimas vasarą ir buvo prisitaikymas prie Gamtos. Vasarą dienos mūsų platumose labai ilgos, vakaro tartum nėra, naktis trumputė ir ateina vėlai. Žmonės įpratę elgtis pagal laikrodį: suskambo žadintuvas – keliasi, laikas darban – važiuoja, darbe taip pat viskas laikrodžio rodyklių valioje, vakare suaugusius taip pat paguldo laikrodis. Vasarą, ilgiausių dienų metu, nors dar šviesu, bet, jei veiklos reguliuotojas rodo 23 val. – laikas miegoti.
Pasukus laikrodžio rodykles viena valanda į priekį, vasarą taip priartinama vis neateinanti naktis, žiemą viena valanda sutrumpinamas vakaras, o iš jo atimta valanda perkeliama nakčiai. Taigi ponai ir ponios, laikrodžių pasukimas viena valanda pirmyn naudingas ir vasarą, ir žiemą.
Eteryje girdėti kalbos, kad rodyklių sukinėjimu Europos šalys patenkintos ir šitos praktikos atsisakyti neketinama. Kitaip tariant, politiniuose frontuose nieko naujo. Ką padarysi mažas būdamas, kai pasaulio tvarka reguliuojama pagal didžiųjų supratimą, norus ir muskulus. O vis tiktai tam mažam irgi reikia gyventi – net nepalankiomis aplinkybėmis. Taigi tenka ieškoti išeities savo kaime. Tuo labiau kad šimtus metų įvairiausių nekrikštų engta ir visokių pus(-) dabar koneveikiama tauta, net sudėtingiausiomis aplinkybėmis yra radusi ją gelbstinčias išeitis. Tad ir pabandykim.
Racionaliausias sprendimas būtų palikti visam laikui vasaros laiką. Jis yra naudingas visais metų laikais. O kad žiemą vaikučiai ir suaugę galėtų ilgiau pamiegoti, dieną ir darbus žiemą reikėtų pradėti 1 valanda vėliau. Taip elgiantis išliktų įprastas dienos ritmas, įpročiai, nepailgėtų žiemos vakarai ir nesumažėtų naktinio miego, gautųsi reali, o ne tariama elektros energijos ekonomija. Trūkstant naktinio poilsio, atsirastų galimybė snustelėti valandėlę ilgiau. Ši nauda pasiektų visus dirbančius iš ryto arba visą laiką viena pamaina.
Kitas ir labiausiai tikėtinas variantas, kuris kasmet ir įgyvendinamas, yra žiemos laiko įvedimas, direktyvomis numatytas iki 2016 metų Tai beveik atitinkantis vietinį laiką laikrodžių rodymas. Abu šie variantai geri, o visi trūkumai atsiranda dėl neteisingo žmonių veiklos reglamentavimo nuo veiklos pradžios ryte iki poilsio vakare. Kad atsukę laikrodžius vieną valandą nesujauktume žmonių gyvenimo ritmo ir orientavimosi laikrodžių rodymuose, turėtume padaryti tokius pakeitimus:
– viena pamaina ir vien iš ryto dirbantiems žiemą darbą reikėtų pradėti kaip ir vasarą, pvz. 8 valandą žiemos laiku (vasaros laiku viena valanda vėliau);
– vasarą dirbusieji iki 22 valandos (tai pagrindinai prekybos darbuotojai) žiemą darbo dieną galėtų baigti 21 valandą;
– visas radijo ir televizijų laidas kartu su laikrodžių pasukimu paankstinti 1 valandą;
– visas radijo ir televizijų laidas vakare užbaigti 2 valandas iki vidurnakčio, t.y. 22 valandą (žiemos laiku);
– pavasarį pirmyn laikrodžius pasukti ne paskutinį, o antrąjį kovo sekmadienį.
Paskutinį siūlymą reikėtų paaiškinti. Laikrodžių pasukimas į priekį paskutinį kovo sekmadienį yra pavėluotas. Gamta, o kartu su ja ir visi, kas gyvas, atbunda gerokai anksčiau. Nors esu nepataisomas „pelėda“, tačiau jau kovo pradžioje keliuosi valandą anksčiau. Pastebėjau, kad ir kaimynai tą patį daro.
Atsiras sakančių, kad ir dabar, jei nori, tai kiekvienas gali vakare gultis jam patogiu laiku. Tikrai taip, tačiau pasakykite kam tuomet būtų skiriamos vėlyvosios laidos? Transliavimas keliems žmonėms ar nežinia kam nereikalingas ir yra tikrų tikriausias lėšų švaistymas.
Jokių problemų ir su darbo pradžią bei pabaigą skelbiančiomis įvairių įstaigų lentelėmis bei grafikais. Darbo ir eismo valandas žiemos laiku galima parašyti skliausteliuose ir kita spalva. Ir tą padaryti vieną kartą daugeliui metų.
Problemos su dviem pamainom dirbančiais, – antroje pamainoje jiems tektų dirbti mažiausiai viena valanda ilgiau nakties laiku nei vasarą. Tačiau šiuos negerumus dviem pamainom dirbantys patiria ir dabar. Paroje yra 24 valandos ir, jei vieną valandėlę daugiau skiri miegui, tai tiek pat mažiau lieka veiklai ir daugiau tenka dirbti naktį. Paros neištempsi.
Šias mintis surikiavau ir siūlau skaitytojui, o ypač įvairių sprendimų galią turintiems pamąstyti – ar mūsų elgesyje nėra mechaniškų, neapgalvotų ar betikslių, nei mums patiems, nei visuomenei nenaudingų sprendimų?
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
