Ką galiu papasakoti. Hm… Žinot pasisekė man savaitgalį, nes dirbau dieninėje pamainoje: nuo 7 ryto iki 19 val. vakaro. Visai gerai: ir vakaras laisvas, ir išgėrusių nereikėjo vežioti po Koralus, Pašilus ar Santarus, kaip sakoma, lafa.
Sekmadienis sakyčiau, iš viso, kaip sakė dispečerinėje: „Po Helovino – liūdnos mišios“. Na, aišku, kas tau važiuos, kai toks gražus sekmadienis buvo. Žodžiu, nei biznio, nei užsakymų, tik ilga darbo diena.
Na, atlyginimą gauname fiksuotą, plius procentus nuo užsakymų skaičiaus, tai dar ne toks liūdnas reikalas, aišku, tie papildomi pinigėliai tikrai nepakenkia. Visus pinigus mes parnešam į kasą. Kiek pavyksta atnešt? Na, kol kas tai rezultatai nėra labai jau geri, bet sparčiai gerėjantys… Už pamainą atnešu nuo 150 iki 300 Lt, savaitgalio naktimis kolegos viršija ir 500 Lt. Mums, vairuotojams, ko gera, svarbiausias ir smagiausias klausimas yra arbatpinigiai. Kartais per pamainą jų gauname vos 10 Lt, o kartais jie viršija net pamainos apyvartą, žinoma, tada būna labai smagu ir tikrai pakyla ūpas dirbti.
Savaitgalį vežiojau daug rusų. Ir aš kalbu labai rimtai – tikrų rusų, ne Lietuvos rusų. Iš Sankt Peterburgo turistai ar iš Maskvos. Ir visai ne miesto važiavo jie pažiūrėti, o Akropolio, Panoramos, Ozo, na, ir žinoma populiarieji maršrutai: oro uostas – viešbutis. Na, bet man bent jau pasisekė, kad, kaip sakoma, elitinė publika.
Šiaip aš visada stengiuosi būti malonus, gerai nusiteikęs, tačiau į pokalbius su klientais pats niekada nesiveržiu, manau, tai nemandagu. Nors, ypač naktimis, pasitaiko tokių, na sakykime, „švelniai išgėrusių“, kurie ima guostis apie nelaimingą meilę, nepavykusius nuotykius ir tris kartus paklausę, ar esu vedęs, ir gavę atsakymą „taip“, sako, kad labai laimingas žmogus esu. Ir dabar būsiu tikrai dar laimingesnis atsigulęs į lovą. O apie visa kitą vėliau.