Prieš kurį laiką lankantis pas draugus Vaišvydavoje pasijutau kaip fronto linijoje. Staiga netoliese ėmė pokšėti šūviai, virš galvų zvimbtelėjo kelios kulkos.
Vietos gyventojai tik liūdnai palingavo galvomis, tokia jų kasdienybė. Šalia esančioje, Kauno medžiotojų sąjungai priklausančioje šaudykloje pleškinama gana dažnai, o švininės kulkos neretai skrieja virš gyventojų galvų.
Žmonės pasakojo kartkartėmis savo kiemuose randantys nukritusių kulkų, o vieną kartą kulkos pataikė jų kaimynei į lango rėmą.
Smalsumo vedinas apsilankiau pačioje šaudykloje. Prisipažinsiu, maniau, jog patekti į ją bus kur kas sudėtingiau. Keista, tačiau aptverta toli gražu ne visa šaudyklos teritorija, neteko pastebėti ir įspėjamųjų ženklų.
Akivaizdu, jog šaudykloje lankosi ne tik medžiotojai. Čia šaudoma ir koviniais pistoletais. Ne vienus metus teko užsiiminėti sportiniu šaudymu, tad buvau šokiruotas to ką išvydau.
Koviniais pistoletais čia pleškinama ne specialioje tranšėjoje su įrengtais kulkų gaudytuvais, bet atviroje aikštelėje.
Jos gale supiltas žemių pylimas regis turėtų sustabdyti kulkas. Tačiau kas gali garantuoti, jog koks nors žioplas šaulys nepykštels į orą? Įdomu kas nutiks, jeigu nemažą atstumą nuskriejusi kovinio ginklo kulka krisdama pataikys žmogui į galvą? Juk ne veltui šaudykloje įrengiami kulkų gaudytuvai, supilami pylimai, nustatomos itin griežtos elgesio su ginklais taisyklės.
Kita vertus, Kauno medžiotojų šaudyklos kulkų gaudytuvai įrengti nežinia kada, medinės konstrukcijos ganėtinai papuvusios. Netikiu, kad šios lentos sulaikytų galingo medžioklinio karabino kulką. Ji, praradusi greitį, skrietų nenuspėjama trajektorija link šalia esančių namų, o kur ji nukristų – belieka tik spėlioti. Tai, kad kulkos išlekia iš šios šaudyklos teritorijos akivaizdu – tai liudija tolokai už tvoros esantys, švino suvarpyti medžiai.
Grupė Vaišvydavos gyventojų dėl zvimbiančių kulkų jau ne kartą skundėsi Kauno savivaldybei, tačiau reakcijos nesulaukta. Regis niekas iki šiol nesugeba deramai įvertinti virš galvų zvimbiančių kulkų keliamos grėsmės, o bus susiimta tik tada, kai įvyks nelaimingas atsitikimas. Ko norėti, tokia jau Kauno vadovų taktika – imituoti darbo procesą, girtis tariamais pasiekimais ir nekreipti dėmesio į problemas.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
