Grįžtant prie Portugalijos – po saulės nusileidimo į Atlantą susėdome ir pajudėjome vingiuotais ir siaurais keliukais mūsų laikinųjų namų link. Šeimininkai (gyvenantys tame pačiame kieme, tik kitame name) jau buvo grįžę iš darbų. Vos pravėrę namuko duris buvome maloniai nustebinti, mūsų laukė erdvus kambarys, žvakės... Šeimininkai mums padėjo susinešti daiktus ir maloniai pasiūlė pavakarieniauti pas juos.
Pavakarieniavę ir šiek tiek pabendravę ėjome pailsėti po ilgos kelionės. Taigi nuo tos dienos gyvename Lisabonos priemiestyje, pakankamai aukštai kalnuose esančiame nedideliame kaimelyje visai netoli turistų labai lankomo ir mistinio miesto Sintra.
Kitą dieną Lisabonoje vyko didelis streikas, dėl kurio daug žmonių nėjo nei į darbą, nei į mitingus, tačiau Lietuvoje jis buvo parodytas kaip labai kovingas, nors suėmė vos kelis asmenis (3 milijonų gyventojų miestui tikrai menkniekis). Mūsų tai toli gražu nelietė. Beveik įsikūrę ir pasiklausinėję, kur prekybos centras, išvykome apsipirkti maisto ir būtiniausių prekių.
Prekybos centrų džiunglės
Netoli mūsų yra du prekybos centrai – vietinis „Continente“ (kiti prekybos tinklai „Pingo Doce“, „Intermarché“, „Mini preço“), bei daug kam Europoje žinomas – „Lidl“. Pastarajame gal kai kurios prekės ir pigesnės, tačiau jo dydis ir asortimentas būna pakankamai mažas, kad nuolat ten apsipirkinėtume. Be to, atsiskaityti galima tik grynais pinigais arba vietinėmis debetinėmis kortelėmis (kas netenkina turint tarptautines korteles).
Iki šiol jau išsiaiškinome, kad Portugalijoje nėra šių Lietuvoje įprastų produktų – grikių, rūkytų gaminių, manų, silkės, grietinės, kefyro, varškės, duonos (tokios kaip Lietuvoje įprasta). Kiaušiniai pakuojami po 6 vienetus ir kainuoja apie 3,5 lito. Be karvės pieno yra nemažai pasiūlos ir sojos pieno mėgėjams. Taip pat vaikams nėra „Pampers“, čia pagrindinės sauskelnės „Dodot“. Daug prekių yra importuojama iš Ispanijos.
Palyginimui sudarėme lentelę su populiariais maisto produktais ir jų kainomis (vietinio ir Lietuvos prekybos centrų kainos) - žr. nuotraukų galeriją. Tai mums leidžia įvertinti, kiek maistui išleidžiame Lietuvoje ir kiek Portugalijoje, kur praleisime visą žiemą. Imami dažniausiai keli panašūs produktai be jokių specialių priedų ar gamybos dėl ko labai padidėja vieno ar kito produkto kaina.
Ir, žinoma, kaip gi be alaus. Yra ir importuojamo, ir vietinių gamintojų, tačiau praktiškai bet kokį alų perkant jo 1 litro kaina 7-10 Lt (už butelius papildomai mokėti nereikia). Kodėl skaičiuojame litrui kainą? Todėl, kad čia pagrindiniai alaus buteliai yra 0,2 litro (vadinami „mini“) arba 0,25 litro, kartais galima rasti ir 0,33 l. Atidarius tokį kiekį alaus jis nespėja greit išsikvėpti, todėl išlieka šviežesnis ir gaivesnis, o ir išgerti 0,2 l buteliuką lengviau nei 0,5 litro.
Sintros senamiestis: vietinių gėrybių ragavimas
Pora dienų pailsėjome (ne turistinė kelionė, kad visur skubėt) bei apsipratome prie naujų namų, aplinkos bei 15-17°C temperatūros (pavėsyje). Pirmą, kelių valandų ekskursiją nusprendėme pasidaryti po artimiausią ir vieną populiariausių miestų Lisabonoje – Sintrą (buvusi karalių vasaros rezidencija).
Viena lietuvė maloniai sutiko mus palydėti ir aprodyti miestą. Sintros senamiestis nėra didelis, bet įspūdingas savo gamtos ir architektūros vaizdais: nameliais įsikūrusiais kalnuose, parkais su spalvingomis statulomis, keliukais grįstasi smulkiais akmenimis iš kurių išdėlioti įvairūs ornamentai ir ypač vaizdais į ant kalno esančią pilį. Kaip ir įprasta visuose senamiesčiuose yra nemažai kavinių, suvenyrų ir kitokių turistams skirtų pardavimo vietų.
Prieš ilgesnį pasivaikščiojimą užsukome į mūsų neoficialios gidės rekomenduotą kavinę "Saudade" (liet. Ilgesys), kurioje galėjome užsisakyti salotų (salotų retai kurioje kavinėje galima rasti) po 6 eurus (20,7 Lt), o mažajai mūsų keliauninkei - trintų daržovių sriubos už 1,8 euro (6,2 Lt). Salotų porcija tikrai nemaža ir pilnai užteko pavalgyti. Šiaip kavinėse ar restoranuose antras patiekalas praktiškai nebūna pigiau nei 7-10 eurų (24,17-34,5 Lt) asmeniui.
Taip pat ragavome Galão (espreso kava su pienu aukštoje stiklinėje) su Torrada (skrudinta balta duona su sviestu), toks derinys dažnai vartojamas portugalų priešpiečių metu.
Ką vėliau mums parodė vietinio ir originalaus, tai Ginja – vyšnių likeris, kuris įpilamas į mažą šokoladinį stikliuką, kurį kartu ir suvalgai gerdamas šį gėrimą (kaina 1 euras, arba 3,45 Lt). Šio gėrimo ir stikliukų galima rasti ir didesniuose prekybos centruose, tačiau stikliukų kaina praktiškai tokia pati kaip ir senamiestyje esančiose Ginja parduotuvėlėse (12 vnt. pakuotė 7 eurai, arba 24,17 Lt). Kaip vėliau sužinojome į stikliukus pilnai tinka ir kitokie lengvesni gėrimai (pvz.: kreminis likeris, citrinų, kriaušių, mėlynių ar žemuogių likeriai). Beje mūsų „Facebook“ puslapio lankytojai informavo, kad šių stikliukų matė ir Lietuvoje (10 vnt. – 20 litų).
Apėję ratu aplink senamiestį dar nusprendėme išbandyti vietinius žinomus saldumynus seniausioje Sintros užkandinėje „Piriquita“ (liet. kanarėlė, atidaryta 1952 m.). Vienas iš jų – Queijadinha (1,6 euro, 5,5 lito), kuris ypatingas tuo, jog jo sudėtyje yra šviežio sūrio ir cinamono.
Antrasis skanėstas – Travesseira (1,25 euro, 4,3 lito), „pagalvėlė“ pagaminta iš sluoksniuotos tešlos bei užpildyta kiaušinių bei migdolų kremu. Sklinda legendos, kad laumės pabarsto žvaigždžių dulkių ant Travesseiro skanėsto, taip pat, kad ruošiant tešla girdimos sirenos dainuojant.
Skanu. Matyt, kaip ir dauguma skanėstų pasaulyje.
Dėmesio – konkursas
Kad geriau suprastumėte, kaip mes čia, Portugalijoje, žiemojame, siūlome jums konkursą. Klausimas būtų toks – kokia žuvis yra populiariausia Portugalijoje? Savo atsakymą iki ketvirtadienio siųskite konkursai@lrytas.lt. Teisingą atsakymą sužinosite būsimame mūsų rašinyje kitą savaitę. Kaip ir nugalėtoją, kuriam atiteks „Bendraukime“ prizas.
Mūsų istorijas iš Portugalijos sekite bendraukime.lrytas.lt, „Facebook“ puslapyje „Trise po pasaulį“ bei kelionių tinklaraštyje www.kapselis.lt.