Tačiau žinau, kad labiausiai netiktų toks atsakymas: „Išvažiuoju, nes ta Lietuva bloga ir čia nieko gero nėra. Kad visi vagys ir „žulikai“ ir čia nieko negalėčiau pasiekti“. Negaliu pasakyti taip apie savo šalį, kurioje gimiau. Juk čia patyriau visus šilčiausius jausmus bei išgyvenimus, kuriuos kada nors esu patyręs. Pažinau daugiausia šaunių asmenybių ir gyvenau tarp man brangiausių žmonių. Negaliu taip pasakyti apie savo šalį, nes taip tarsi išduočiau ir išsižadėčiau savo brangiausių dalykų, kuriuos kada nors patyriau gyvenime. Juk gyvename laisvoje valstybėje ir daugiausia priklauso viskas tik nuo mūsų pačių.
Tiems, kurie nutarė siekti laimės Tėvynėje, palinkėsiu, kad viskas klotųsi gerai. Juk galima surasti šimtus ir daugiau pavyzdžių su ne tik lietuvių sėkmės istorijomis, bet ir atvykėlių iš svečių šalių. Tai iš pačios psichologinės pusės galima pavadinti tikėjimu ir netikėjimu. Kai kuriems žmonėms reikia naujos vietos, kuri galėtų perkrauti smegenis ir leisti patikėti savimi iš naujo.
„Patyrimas - tai mokykla, kurioje pamokos kainuoja brangiai, bet tai vienintelė mokykla, kurioje galima išmokti“ (B. Franklinas)
https://nebijokveikti.blogspot.co.uk