Daugelis lošimo aparatų mėgėjų tiki įvairiomis teorijomis ir gandais, kad neva kažkokia suma pamaitinus automatą išbyrės solidūs pinigai. Nesutinku su šia teorija kategoriškai.
Visi pamąstymai šiame straipsnyje yra mano pažįstamo žmogaus patirtis. Pavadinkime jį Jonu. Kadangi nemėgstu ilgų demagogijų, tad ir dabar nepurensiu dirvos be reikalo.
Užkibo Jonas ant kazino kabliuko, kai perskaitė kažkokiam forume, kad apsilankiusieji pirmą kartą kazino visi visada laimi. Deja, jis per patį pirmą kartą prapylė ne vieną šimtinę, o laimėti taip ir nepavyko.
Ir visgi Jonas atėjo antrą kartą, nes jį sužavėjo kazino darbuotojų „gerumas“ ir mandagumas. Aišku, jis nesuprato, kad viskas daroma apsimetant. Nesuprato Jonas, kad net ligoninėje seselė nebus mandagi, jei jos nepamaloninsi bent šokoladu. O čia tokie geri žmonės!!! Darbuotojai taip įvaldę psichologinę magiją, kad lošėjui atrodo, jog jie tikrai jam linki sėkmės ir „ragina“ baigti žaidimą tokiais žodžiais: „Na, kaip? Gal jau gana? Na, tiek jau pralaimėjote. Gal geriau kavytės ar aliuko mažiuką išgerkite?“ Ir visada kalbama tokiu laputės balsu, kad atrodo, lyg tikrai jiems Tu rūpi.
Būdamas sielos varguolis, kuris jau esi užhipnotizuotas, nebegali atskirti realybės nuo melo. Suprato Jonas jų „draugiškumą“ gana negreitai. Tik tada, kai pardavė savo dviejų kambarių butą, kad tik vėl galėtų pabandyti laimėti. Deja, Jonas taip ir nelaimėjo, nors prapylė viską, ką turėjo.
Tik praradęs šeimą, Jonas atsitokėjo, kad kad darbuotojų „raginimas nelošti“, meilus siūlymas sugrįžti savaitgalį tik bokalui alaus - buvo geriausias triukas, kuris ugdė dar didesnį apetitą lošimui.
Atsiminė Jonas ir tai, kad kai pirmą kartą apsilankė kazino, jam buvo duotas nemokamas loterijos bilietas voke. Jį nutrynęs Jonas pamatė, kad bilietas laimingas, tad jis apsilankė dar kartą. Juk laimėjimą reikia pasiimti. Tik vėliau jis susivokė, kad visi jo likimo broliai po pirmo apsilankymo gavo tokį pat voką su bilietu, kuris pasirodė laimingas. Ir tokiu būdu atviliojo atgal į kazino.
Visi žinome, kad narkomanai pasakoja, jog jie norėjo tik pabandyti, nes buvo įsitikinę, kad bus pakankamai stiprūs atsisakyti antrą kartą. Deja, tie, kas neužkibo pirmą, užkimbą antrą kartą, nes po pirmo neužkibimo auga pasitikėjimas savimi, kad neva tikrai galiu sustoti, kada reikės. Atminkite: niekas niekada nesustoja laiku. Visada per vėlai...
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
