Esu aš Ecka, iš Pravienų,
Nesu iš tų, kurie verkšlena.
Bet pasiilgau šviežio pieno,
Bet gal man jo atveš Elena (sugyventinė).
Jau pasiilgau karbonadų,
Ir cepelinų su spirgais.
Dar ne prošal būt limonado,
Išgert stiklinę vakarais.
Aš sėdžiu šičia nekaltai!
Žinau, - visi tuo tikit.
Už tai dėkingas jums labai,
Jei galit - aplankykit.
O sąlygos čia labai baisios,
Už ką gi šitaip man kentėt?
Jei atvažiuosit, - vežkit vaisius,
Ir pinigų galit įdėt.
Mane patupdė penktą sykį,
Bet kaip minėjau, - nekaltai!
Atseit kaimyną Borką Plikį,
Apšvarinau nakčia slaptai.
Ech, na, iš kur man tos šunybės,
Jau aš visai nesuprantu.
Manoj širdy tiktais dorybės,
Aš angelas beveik esu.
Šiuo laišku turiu didį tikslą.
Kalėdos jau ne už kalnų.
Atvykit, kas neabejingi,
Ir nepamirškit dovanų.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.